Šiuolaikinėje ekonomikoje pagrindiniai veikėjai yra įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Jei prieš palyginus neilgą istorijos tarpsnį ūkio subjektas buvo tik individualus žmogus, tai šiuo metu ūkio subjektas paprastai yra įmonė. Individualiems žmonėms tenka vartotojo vaidmuo, tačiau net vartojimas dažnai vyksta per organizacijas. Nepaisant tokio įmonių vaidmens, nepaisant pasakymų “įmonė nusprendė”, “įmonė pagamino”, “įmonė pardavė”, sprendimus visuomet priima bei jų geras ar blogas pasekmes patiria tik žmonės. Tik žmonės yra visuomenės nariai, o įmonės, kaip ir kitos organizacijos, tėra žmonių sukurti dariniai. Už kiekvienos įmonės stovi žmogus ar žmonės, susivieniję bendram verslui. Įmonė ar bet kokia kita organizacija yra individualių žmonių sutartis siekti iškelto tikslo. Nors ši sutartis ir yra labai sudėtinga, nors jos pagrindu ir atsiranda naujas subjektas, galintis sudarinėti sutartis ir savo vardu prisiimti įsipareigojimus bei teises, tai vis viena išlieka sutartimi.
Laisvė susitarti yra ne tik svarbus asmeninės žmogaus laisvės atributas, bet ir būtina žmonių gerovės sąlyga. Laisvė steigti įmones ar kitas organizacijas iš esmės yra šios laisvės dalis, o įmonių steigimo ar veiklos apribojimai yra žmonių laisvės ir galimybių apribojimai. Dėl to įmonių steigimas ir įmonių veikla turi būti kuo laisvesnė, reglamentavimas šioje srityje reikalingas tik tiek, kiek tai būtina ginant kitų žmonių nuosavybę ir kitas teises.
