Kasos aparatas – prietaisas, be kurio sunkiai įsivaizduojama šių laikų prekyba. Vyriausybės priimtas nutarimas, kad nuo šių metų gegužės 1 d. kasos aparatai turės būti naudojami, prekiaujant maisto produktais pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, sukėlė karštų diskusijų laviną. Tokios aktualijos visuomenę bei prekybininkus akivaizdžiai dalija į dvi stovyklas: pasisakančius už ir prieš šį įrenginį.

Kaip buvo anksčiau?

Įmonės kasos aparatas naudojamas piniginėms įplaukoms registruoti. Kasos aparatų išradimas siejamas su 1879 metais. Amerikietis, vietinio restoranėlio šeimininkas, siekdamas apsisaugoti nuo dažnų vagysčių savo užeigoje pasistatė prietaisą, kuris atsidarydavo tik tam tikru metu ir tik garsiai skambant specifiniam garsui. Šiuolaikinių kasos aparatų paplitimas siejamas su 1997 metais, kuomet plačiai paplito skaitmeninė prekių atpažinimo sistema.

Apskaitos, pasitelkiant kasos aparatą, vykdymas

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, visi ūkio subjektai, kurie su gyventojais atsiskaito grynaisiais pinigais, privalo įrengti kasos aparatus ir juos įregistruoti Apskrities Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje. Kasos aparatas privalomai registruojamas Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje pagal jo įrengimo vietą. Kai pasikeičia prietaiso savininkas, kasos aparatas yra perregistruojamas.

Įstatymai taip pat reglamentuoja, jog kiekvienas kasos aparatas privalo turėti techninį pasą. Prietaiso pasas turi būti saugomas ir pildomas nuo jo įsigijimo iki utilizavimo. Taip pat kiekvienam kasos aparatui pildomas operacijų žurnalas, kurį būtina registruoti mokesčių inspekcijoje. Tokiame žurnale registruojama ir įklijuojama kiekvienos darbo dienos bei kalendorinio mėnesio ataskaita.

Kasos aparatus įrengti, parengti dirbti, atlikti techninės priežiūros ir remonto darbus gali ne bet kas. Tokią teisę turi tik sertifikuotos kasos aparatus aptarnaujančios įmonės ir sertifikatą tam tikram kasos aparato modeliui turintys asmenys.

Naujos tvarkos ypatumai

Pagrindinis naujos kasos aparatų tvarkos tikslas – užtikrins didesnį verslo skaidrumą bei geriau apsaugoti vartotojų teises. Šia tvarka taip pat siekiama geresnės pajamų apskaitos kontrolės, sudaryti galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas bei kartu užkirsti kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai.

Esamų reglamentų sugriežtinimas nereiškia, jog bus taikomi papildomi reikalavimai asmenims, parduodantiems savo namų ūkiuose, darželiuose išaugintas gėrybes. Taigi, kasos aparato naudojimas nekeičia jokios mokestinės prievolės ar veiklos formos. Ir toliau pagal verslo liudijimą prekyba prekyvietėse užsiimantys asmenys, kurių vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus, mokės fiksuotų dydžių pajamų mokestį bei socialinio ir sveikatos draudimo įmokas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog kasos aparatas savaime nesukuria prievolės mokėti PVM. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus PVM mokėtoju tampama pasiekus 100 tūkst. litų ribą. Tuo tarpu statistiniai deklaracijų duomenys teigia, kad gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkst. litų per metus. Taigi, net ir įvedus sugriežtintą kasos aparatų tvarką, PVM jiems mokėti nereikės.

Kasos aparatų kaina yra papildoma neigiamos reakciją į šią tvarką priežastis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog numatyta kompensuoti visas arba dalį kasos aparato įsigijimo išlaidų. Taigi, investavę į šį prietaisą prekybininkai galės būti ramūs. Užuot ranka pildžius dienos prekybos ataskaitą žurnale, pakaks keletos mygtukų paspaudimų ir į žurnalą įklijuoti atspausdintą kasos aparato ataskaitą.

IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis. Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.

IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.

Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius: tarp steigėjo ir valstybės institucijų, kontroliuojančių IĮ steigimą bei tarp steigėjo (jų) ir IĮ registro;

Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

Visos IĮ privalo pateikti steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.

CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.

Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis IĮ įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.

Paprastai advokatai sudaro atskirą profesinę kategoriją, kuri turi tam tikras išskirtines teises teisinių paslaugų srityje ir ypač atstovavimo teismuose požiūriu. Kai kuriose šalyse (Vokietija, Graikija) ne tik atstovauti teismuose, bet ir kitos teisinės paslaugos formaliai gali būti teikiamos tik advokatų. Tuo tarpu kitose šalyse teisinių paslaugų sritis yra labiau liberalizuota. Pvz. Suomijoje atstovauti visuose teismuose gali ne tik advokatai. Kai kuriose šalyse (Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.) išimtinai advokatams yra paliktas atstovavimas tik kai kuriuose teismuose.

Daugumoje Europos valstybių advokatai sudaro vieningą profesinę grupę, tačiau kai kur (Didžioji Britanija, Lenkija) ji yra padalinta dar bent į dvi kategorijas, kiekviena iš kurių turi specifinį vaidmenį teisinių paslaugų srityje.

Paprastai advokatai praktikuoja kaip nepriklausomi asmenys, kurie gali asocijuoti savo veiklą su kitais partneriais. Tačiau advokatų bendros veiklos formos daugelyje šalių yra ribojamos (ypač kompanijų (ribotos civilinės atsakomybės teisės subjektų) steigimo prasme). Net ir tais atvejais kai ribotos atsakomybės advokatų firmos yra toleruojamos, dažnai išlieka neribota advokato atsakomybė jo konkretaus kliento atžvilgiu (Prancūzija, Norvegija ir kt.).

Faktiškai visose Europos valstybėse šalia advokatų tam tikras teisines paslaugas teikia ir kiti asmenys (dažnai net neturintys teisinio išsilavinimo) tačiau jų veikla paprastai yra apribota tik specialiomis sritimis (mokesčiai, patentai ir kt.). Dažniausiai jie negali (arba gali tik tam tikrais atvejais) atstovauti savo klientų teismuose.

Laisvė susitarti yra ne tik svarbus asmeninės žmogaus laisvės atributas, bet ir būtina žmonių gerovės sąlyga. Laisvė steigti įmones ar kitas organizacijas iš esmės yra šios laisvės dalis, o įmonių steigimo ar veiklos apribojimai yra žmonių laisvės ir galimybių apribojimai. Dėl to įmonių steigimas ir įmonių veikla turi būti kuo laisvesnė, reglamentavimas šioje srityje reikalingas tik tiek, kiek tai būtina ginant kitų žmonių nuosavybę ir kitas teises.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.

UAB steigimas trunka apie 7-10 darbo dienų. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50; balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.

Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

UAB steigimas įvyksta, kai asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai.

UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. UAB steigimas yra baigtas nuo įregistravimo dienos ir nuo tada bendrovė įgyja juridinio asmens teises.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo visose akcinėse bendrovėse visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.

Individualios įmonės steigimas tapo paprastesnis ir tai dar vienas sprendimas, kuriuo tikimasi palengvinti administracinę naštą verslui. Individualios įmonės nuostatų apimtis – vienas puslapis. Taigi steigiant individualią įmonę pakaks elektroniniu būdu ar raštu užpildyti tuščius pavyzdinių nuostatų laukus taip, kaip nurodyta pavyzdinių individualios įmonės nuostatų pildymo rekomendacijose.

Be to, numatoma atsisakyti privalomo individualios įmonės nuostatų notarinio tvirtinimo, jeigu steigiamos individualios įmonės nuostatai atitiktų pavyzdinius nuostatus. Ši tvarka įsigalios, kai bus pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatai.

Pavyzdinius individualios įmonės nuostatus ir jų pildymo rekomendacijas galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje, adresu www.ukmin.lt, skirsnyje „Įmonių teisė“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, šiandien Lietuvoje yra 58 tūkst. 820 individualių įmonių.

Dažnai nusprendus kreiptis pagalbos iškyla klausimas – kaip pasirinkti teisininką bei kokios yra teisinių paslaugų kainos? Geras teisininkas tikrai nėra tas, kuris tiesiog žino daugybę teisinių aktų. Labai svarbus yra ir teisininko sugebėjimas bendrauti bei kitos asmeninės savybės (tai dažnai ir nulemia vieno ar kito teisininko pasirinkimą). Tačiau vis dėlto svarbiausias kriterijus yra teisininko turima patirtis bei įgytas profesionalumas – visa tai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę. Žinoma, profesionalių teisininkų paslaugos gali kainuoti dukart, kartais net ir tris kart brangiau. Svarbiausia – pasitikėti teisininku, kurį pasirenkate, tai gali išeiti jūsų pačių naudai. Neretai į teisininkus kreipiamasi dėl užsitęsusios negrąžinamos skolos.

Kalbant konkrečiai apie skolos išieškojimą, svarbu paminėti, jog neretai noras susigrąžinti skolas sukelia problemų abiems pusėms – tiek skolininkams, kurie neturi kaip grąžinti skolos, ypač tos, kuri vis didėja, tiek skolinantiems, kurių padėtis kartais irgi gali tapti kebli, ypač kai turima įvairių finansinių įsipareigojimų. Žinoma, antstolio darbas yra ne tik skolų išieškojimas, tačiau taip pat ir kitų paslaugų teikimas. Antstolis taip pat gali administruoti turtą vykdymo proceso metu, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Antstoliai taip pat kaip ir advokatai gali teikti teismines konsultacijas, tačiau negali atstovauti teismuose.

Be to, teikiant tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugas, dažnai prireikia atlikti tokius veiksmus kaip dokumentų įteikimas, faktinių aplinkybių konstatavimas, įkeisto kilnojamo turto realizavimas aukciono tvarka, kuriuos pagal LR antstolių įstatymą gali atlikti antstolis, kas padaro šią paslaugą dar labiau įvairiapusiškesnę.