Straipsnių Direktorija » Poilsis Palangoje

Letuvio dilema – ieškoti pigių skrydžių ar pigios nuomos Palangoje

juozapas — Sat, 21 May 2011 19:00:35 +0000

Ar pasiilgote ramaus, turiningo ir tobulumu kvepiančio poilsio? Pigias ir puikiai suplanuotos kelionės pačiose gražiausiose pasaulio vietose yra daug lengviau prieinamos nei galvojote: už nedidelę kainą galite nukeliauti į Angliją, Ispaniją, Vokietiją ir daugybę kitų šalių. Aplankykite nuostabųjį Berlyno miestą ir pamatykite miesto simbolį – Bradenburgo vartus. Galite nukeliauti į Madridą ir pamatyti ispaniškosios kultūros grožį, o gal norite puikiai pailsėti Kanarų salose?

Skrydžiai lėktuvu dabar taip pat atpigo, todėl skubėkite pasinaudoti šiomis puikiomis akcijomis. Čia rasite pačius pigiausius bilietus ir būsite užtikrinti saugia, greita ir patogia kelione. Pigūs lėktuvų bilietai į Angliją, Ispaniją, Vokietiją, Tunisą, Turkiją ir kitas šalis, kuriose puikiai praleisite savo atostogas. Pamatykite visą pasaulį su pigusskrydis.lt – jie ne tik pasirūpins pigiais bilietais, tačiau dar ir patars kaip pigiai ir šauniai praleisti laiką pačiuose gražiausiuose pasaulio miestuose! Nuolat siūlomos akcijos jums gali padėti apsispręsti, kokiame mieste praleisti atostogas – nauji įspūdingai mažų kainų pasiūlymai yra pateikiami kiekvieną dieną pigusskrydis.lt svetainėje.

Jeigu norite puikiai praleisti laiką Lietuvoje, turime neblogų pasiūlymų iš Pajūrio. Galite pailsėti draugų kompanijoje arba su šeimyna prie nuostabiosios Baltijos Jūros: Palanga, Nida, Šventoji – tai patogūs ir tvarkingi kurortiniai miesteliai, kuriuos pamėgo ne tik turistai iš kitų miestų, tačiau ir atvykėliai iš kaimyninių šalių. Turiningam poilsiui taip pat galite apsilankyti Druskininkų mieste, kur tikrai rasite pramogų: aukštos klasės vandens parkas ir įvairūs koncertai, prabangūs viešbučiai, nuostabus kraštovaizdis. Svarbiausia, jog visa tai už tikrai prieinamą kainą – 3 kambarių butą parai galėtumėte išsinuomoti už maždaug 50 litų. Nepamirškite, jog puikiai pailsėti galite ne tik užsienyje – poilsis nuostabiuose Lietuvos kurortiniuose miesteliuose gali būti nebrangus ir turiningas!

Koks vyras patinka moterims?

sergray — Thu, 21 Apr 2011 14:39:40 +0000

Normal 0 false false false MicrosoftInternetExplorer4

Sėkminga pažintis bei bendravimas su moterimi slypi tavo elgesyje. Aišku yra ir kitų svarbių faktų, tokių kaip apranga, tvarkinga išvaizda ir aromatas sklindantis nuo tavęs. Bet esminiai dalykai visada bus tai, kaip tu šneki ir kaip tu elgiesi. Atsimink tai ir pasinaudok 8 patarimais.

Susikoncentruok ties žaidimu. Bendravime su moterimi ir jos viliojime galima pabrėžti žaidimą, kuris pravokuoja moterišką smalsumą. Parodyk moteriai, kad tu tikrai esi įdomus. Buk pasiruošęs šnekėti su moterimi apie tai, kas įdomu tik jai. Pamiršk apie save ir savo „Ego“, tokioje situacijoje moteris nekantraus sužinoti apie tave ir tavo gyvenimą. Susikoncentruok ties mergina, tokiu būdu tu taip pat parodysi jai, kad ji tau įdomi.

Pasitikėk savimi. Elkis taip, lyg tau tai jau ne pirmas kartas. Viliojimas visada prasideda iš toli. Jeigu mergina matys tave ramu ir pasitikinčiu savimi, tada ji pati atsipalaiduos ir tau bus lengva su ja bendrauti. Savo susidomėjimą merginai rodyk bendravimo eigoje. Tokiu būdu, mergina įvertins tavo mokėjimą skirti dėmesį.

Mokėk kalbėti. Pasimatymo metu pasakyk jai komplimentą. Sakyti reikia ramiai, bet neprisigalvoti. Sakyk tiesą, tai kas tau tikrai patinka merginoje. Pasakęs viena komplimentą, pakeisk tema ir toliau bendrauk lyg nieko nebuvo. Patikėk, mergina tikrai išgirs. Tik nepersistenk.

Liesk merginą. Išnaudok bet kokią smulkią priežastį, kad prisiliesti prie jos rankos. Vėl gi, nepersistenk. Prisilietimai labai svarbus, nes jie demonstruoja tavo seksualinį susidomėjimą ir parodo, kad tu sieki būti daugiau, negu „tik draugas“.

Elgesys ant ribos. Pasakyk kokį nors drąsų komentarą, vairuodamas viršyk greiti, padaryk ką nors neįprasto. Būk neįspėjamas ir neduok merginai liūdėti. Bet viską daryk su protu.

Būk romantikas. Nustebink ją – pagamink nuostabią vakarienę, uždek žvakes... Sukurk romantišką aplinką, arba nuvesk į gražią vietą. Tegul mergina įvertina tavo išradingumą.

Elkis kaip vyras. Tu jau ne berniukas. Taigi nėra reikalo drovėtis, abejoti, ir būti „geru berniuku“. Tu turi būti nusiteikęs pergalei. Parodyk, kad tu moki pasiekti tai, ko nori.

Būk linksmas. Juokauk pasimatymo metu. Juokdamasi mergina greičiau atsipalaiduos. Tik pamiršk apie kvailus anekdotus. Geriausia yra pasakoti juokingus įvykius iš savo gyvenimo.

Štai keli patarimai, kaip elgtis pasimatymo metu. Įvertink save, pagalvok, ką tu moki daryti gerai, o ką reikėtu patobulinti.

Sėkmės!

Šį straipsnį remia: www.clubman.lt

Dvigubas endšpilis

mavir — Thu, 21 Apr 2011 14:09:52 +0000

Užbaigiant šią temą parodysiu miniatiūra su dvigubu endšpiliu. V.Masiulis 27,8,240(104)15(149),20(29),24,14,35(19),38(10),33(24A),28(29B),30(14),23,24(23),42(28C),38 +. A(15),29(24),20,42(29),38(34),33 +. B(14),23(19),14(29),9(33),3(39),17(43),42 +. C(20),15(29),10(34),4(39),22(43),38,31/33 +.

95. Mot Juste

povilasantrasis — Thu, 21 Apr 2011 14:06:21 +0000

Tais laikais, kai dar mokiausi mokykloje, literatūros mokytoja vis sakydavo, kad mano kalba – floberiška. Tada apie Floberą ne ką težinojau, o kai galiausiai paskaitinėjau vieną jo knygelę („Trys apysakos“), pagalvojau, jog man nuo tokio palyginimo nei šilta, nei šalta. Ne kažkiek rūpėjo man šis rašytojas, ir jeigu mano kalbą būtų pavadinę kad ir hugo‘iška būtų buvę kur kas maloniau.

Tačiau, kad ir nepajėgęs sudominti, Floberas vis tiek nusipelnė didžiulės mano pagarbos. Man jis pasirodė esąs žmogus, kuriam labai svarbus mot juste principas. Regis, jis galėdavo praleisti ištisas savaites ieškodamas tinkamo sakinio ar frazės. Tai jau šis tas. Negali negerbti tokių žmonių.

Tie, kuriems svarbus mot juste, tampa pačiais geriausiais rašytojais. Likę, geriausiu atveju, tampa pekenčiamais. Bodleras dažnai kankindavosi savaičių savaites, kol surasdavo tinkamą rimą ar žodį. Savo „Piktybės gėles“ ir „Paryžiaus spliną“ jis šlifuodavo, poliruodavo iki tobulybės, nenuilsdamai ieškodamas būdų kaip suteikti savo darbams visiškai išbaigtą formą, kurioje kiekviena frazė gali išsitempti iki begalybės. Man patinka įsivaizduoti jį gulintį ant sofos, apsvaigusį nuo arkliškos opiumo dozės, palaimingai žvelgianti anapus realybės ir laukiantį, kol į jo sąmonę atklys tas vienintelis teisingas žodis.

Hemingvėjų irgi kankindavo tikros frazės problema. Net ir šautuvo vamzdį burnon jis įsigrūdo todėl, kad nebesugebėjo visko išsakyti trumpai ir aiškiai. Tuščiažodžiavimas jį erzino labiau už viską.

Reikia ir man visada prisiminti mot juste principą. Jeigu jo atsisakysiu – pražūsiu. O kaip senovės lietuviai sakydavo(vėlgi frazė verta visos knygos – mot juste visa savo grožybe): Dieve jau geriau duok numirti, o ne pražūti.

Audronis Kontautas. Dar kartą apie naująją AE

ekozinios — Thu, 21 Apr 2011 14:06:11 +0000

Nors ši tema jau daug kam įgrisusi, tačiau, mano manymu, visiško aiškumo kol kas nėra. Iki šiol neaišku, kiek gi kainuos naujoji AE ir ar tikrai tai bus energetinės nepriklausomybės garantas? Kas dėl kainos, tai spaudoje tikslių duomenų nėra, dažniausiai įvardijamas kainos diapazonas yra nuo 12 iki 20 mlrd. Litų. Panašią sumą įvardija ir S. Stoma „Lietuvos žiniose", tačiau baltarusiai savo elektrinę statys, kaip rašo „geopolitika.lt" už rusų kreditą, lygų 9 mlrd. JAV dolerių (apie 22 mlrd. litų). Baltarusių elektrinės galia bus 2000 MW, lietuvių - 3400 MW (bent apie tokią galią dabar šnekama), t.y. 1,7 karto galingesnė. Kadangi kaina auga proporcingai galiai, be to naivu tikėtis kad Lietuvoje elektrinė bus statoma pigiau negu Baltarusijoje, tai kaina mažiausiai 1,7 karto bus didesnė, t.y. mažiausiai 37 mlrd. litų, ir tai, mano manymu, yra labai optimistinės prognozės. Apie panašią kainą buvo rašoma ir „technologijos.lt", kur cituojamas akademikas J. Vilemas, citata: „Dabar aišku, kad artimiausiu metu pradedamų statyti AE vieno instaliuoto kilovato kaina gerokai viršys 2000 eurų. Tik prasidėjus masinei naujų AE statybai galima tikėtis, kad jų kainos sumažės". T.y. jei suskaičiuoti, kiek kainuos 3400 MW galios instaliacija, gaunasi „gerokai viršijami" 23,5 mlrd. litų. Tačiau ne elektrinės kaina yra svarbiausia, o jos pagamintos kilovatvalandės kaina. Štai 2008 metais Ignalinos AE pagamintos kilovatvalandės kaina buvo 6,58 ct ir tai, manyčiau, galima laikyti grynai eksploatacinėm išlaidom, nes į kainą nebuvo įtrauktos jokios kitos išlaidos. Jei neskaičiuoti pelno ir kitokių išlaidų, tai žinodami elektrinės galią kilovatais ir jos darbo laiką valandomis (8760 val. per metus) galime suskaičiuoti kiek kilovatvalandžių bus pagaminta, o padalinę elektrinės kainą iš pagamintų kilovatvalandžių kiekio gausime kilovatvalandės kainos dedamąją, reikalinga kad susigrąžinti įdėtus pinigus. Elektrinės galią reiktų imti 3200000 kW (mažesnė už 3400000 kW jau vien dėl to, kad dalis pagamintos energijos bus sunaudojama elektrinės technologinėm reikmėm, pvz. siurblių maitinimui). Jei elektrinė dirbs 50 metų, tai ši kainos dedamoji gaunasi apie 2,64 ct. Sudėjus su eksploatacinėmis išlaidomis (6,58) gaunasi 9,22 ct. Matyt apie tokią ar panašią kilovatvalandės kainą ir kalbama, kai norima įtikinti, kad naujos AE gaminama elektra bus labai pigi... Tačiau nei Lietuva, nei Lenkija, nei Latvija, nei Estija, kiek žinau, reikiamų statybai milijardų neturi, todėl ieškomas „strateginis investuotojas" ir dalis pinigų žadama skolintis. Tarkime, kad ir skolintojas ir strateginis investuotojas norės 5 procentus grąžos per metus. Tai sudarys 1,85 mlrd. Lt. Tokiu atveju kilovatvalandės kaina padidės 6,6 ct ir sudarys 15,82 ct. (beje, 2011.04.07 BaltPool biržoje už kilovatvalandę buvo mokėta vidutiniškai 15 ct/kWh arba 150,24 Ltl/MWh). Tačiau net ir tokia kaina (15,82 ct.) paremta, mano nuomone, labai optimistinėmis prognozėmis. Yra nuomonių, kad urano atsargų likę tik 30 metų, be to AE jau yra savaime padidintos rizikos objektas, todėl kažin ar kas iš investuotojų sutiks su 5 procentais metinių palūkanų, mano manymu mažiausiai turėtų būti 10 procentų. Tokiu atveju kilovatvalandės kaina sudarys 22,42 ct, o tai kažin ar leis konkuruoti su rusiška elektra (jau 15 ct už kWh kažin ar bus konkurentabili kaina?). Be to, reikia nepamiršti, kad didžioji lėšų dalis, sumokėta už elektrą atiteks ne Lietuvai (pavojai ir atliekos mums - pinigai strateginiam investuotojui ir bankams). Tiesa, yra įvairių planų, kaip sumažinti skolinimosi mąstą, vienas jų, dažniausiai minimas, tai elektros tinklų dalies ar jų visų pardavimas. Tačiau tokiu atveju pakils elektros energijos transportavimo kaina, o ir elektros gamybos kaina naujoje AE sumažėtų, geriausiu atveju trečdaliu. Todėl kas geriau - pigiau pagaminta elektra, tačiau Lietuvai nebepriklausantys elektros tinklai ir brangesnis transportavimas jais, neaišku. Dar yra ir faktoriai, netiesiogiai įtakosiantys būsimą elektros kainą. AE uždarymo ir radioaktyvių atliekų saugojimo išlaidos, matyt, bus „permestos" ateities kartoms. Štai pavyzdžiui Ignalinos AE uždarymui ir radioaktyvių atliekų sutvarkymui, kaip rašo „atgimimas.lt", buvo skirta daugiau kaip 2,38 mlrd. lt ir iki šiol procesas net neįpusėjo, tai naujajai AE lėšų reikės dar daugiau. O kaip bus su naująja kombinuoto ciklo dujų turbina Elektrėnuose. Ar veikiant naujajai AE ji bus sustabdyta, kaip buvo su Elektrėnų elektrine, veikiant Ignalinos AE? Investicijos tai dar nebus atsipirkusios. Taip pat neaišku, kaip bus su nevalstybinėmis Lietuvos elektrinėmis, kurių bendra galia 2008 metais siekė 980 MW ir jos galėjo pagaminti daugiau kaip pusę Lietuvai reikiamos energijos. Jos irgi bus sustabdytos? Pastaruoju metu daugelis iš jų buvo ar šiuo metu yra modernizuojamos, taip pat statomos naujos, naudosiančios biokurą. Dauguma iš jų priklauso savivaldybėms ir investicijas, vienu ar kitu būdu teks grąžinti savivaldybių gyventojams. Kruonio HAE skirta pumpuoti vandenį į baseiną kai yra pigi naktinė energija ir gaminti elektrą dieną, pikinio elektros vartojimo metu, kai pikinė energija brangi. Nors vandens pumpavimui sunaudojama daugiau energijos, negu jos pagaminama, tačiau dėl didelio kainų skirtumo HAE uždirba pelną. Jei HAE bus naudojama naujos AE galios balansavimui, tai baseinas visą laiką turės būti bent dalinai užpildytas, kas sumažins pagaminamos elektros kiekį todėl ir pelnas sumažės, o gal net pavirs į nuostolį kuris bus dengiamas iš elektros kainos. O ar tikrai naujoji AE bus energetinės nepriklausomybės garantas? Reklamuojant naująją AE „pamirštama" pasakyti, kad ji stabiliai veiks tik tuo atveju, jei bus įjungta į energetinį tinklą, kuriame esančių elektrinių galia turės būti mažiausiai 10 kartų didesnė nei naujosios AE galia. Tai sąlygoja AE specifika - tiksliau jos generuojančios sistemos inertiškumas (daug vandens, daug garų ir t.t.). Vaizdumo dėlei tai galima palyginti su važiavimu automobiliu, kurio akseleratoriaus pedalas gali būti nuspaudžiamas ar atleidžiamas iš lėto. Atsiradus įkalnei, kol pedalas nusispaudė - greitis sulėtėjo, nuokalnėje kol pedalas atsileido - greitis padidėjo. Energetikoje įkalnės tai elektros vartojimo didėjimas dienos bėgyje, nuokalnės - vartojimas naktį. Be to dar gali neplanuotai kokia elektros perdavimo linija atsijungti ar koks kitas gedimas įvykti. Energetikoje tokie „greičio" pokyčiai neleistini. Be to dar reikia turėti rezervą tam atvejui, jei staiga vienas elektrinės blokas netikėtai atsijungtų. Deja, bet pakanka sekundės dalių kai nėra įtampos, kad energetinė sistema išsijungtų ir gali prireikti visos paros norint ją visą atgal sujunginėti. Jei bus statoma 3,4 GW AE, tai ji stabiliai dirbs tik įjungta į tinklą, kurio elektrinių galia mažiausiai 34 GW. Apie tai rašoma Dr. Stasio Malkevičiaus ir Liudviko Narcizo Rasimavičiaus straipsnyje „Atominė elektrinė ir valstybės saugumas". Apie panašias nuostatas rašoma ir Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos 2007 m. sausio 18 d., 27 punkte, citata: „Dėl palyginti nedidelės bendros Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos apkrovos (apie 6 000 MW 2015 m.) didžiausia vieno energetinio bloko galia be papildomų priemonių teoriškai optimaliausia yra apie 800 MW. Statant didesnės galios energetinius blokus, reikės statyti papildomus generuojančius šaltinius reikiamo masto sisteminėms paslaugoms užtikrinti. Iki naujos atominės elektrinės eksploatavimo pradžios Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sujungus su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių energetikos sistemomis, bus galima naudotis Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rezervinėmis galiomis. Nespėjus pastatyti reikalingų jungčių, didelės galios blokų rezervavimo klausimus tektų derinti su Rusijos jungtine elektros energetikos sistema." Citatos pabaiga. Stabiliam, statomos Kaliningrado srityje AE darbui, taip pat reikės atitinkamos galios tinklo, todėl ji turės būti sujungta arba su Rusijos energetine sistema tranzitu per Lietuvą, arba su Europa, tranzitu per Lenkija. Pastaruoju atveju turėtų būti nutiesta papildoma elektros perdavimo linija, kuri gautųsi trumpesnė nei Lietuvos per Lenkiją, todėl ir nutiesiama per trumpesnį laikotarpį. Jei lenkai šiam projektui skirs didesnį prioritetą nei lietuviškam, tai lietuviškas gali pradėti vėluoti, t.y. būti nebaigtas elektrinės statyboms pasibaigus. Sistemos stabilumo palaikymas ir rezervo užtikrinimas už dyką neatliekamas, tai kainuoja. Norint jį turėti reikia pasirašyti išankstines sutartis. Kai veikė Ignalinos AE tokios sutartys buvo pasirašytos su Rusija (sutarties pavadinime buvo žodžiai „dažnio reguliavimas" todėl kai kurie politikai piktinosi - kodėl Rusija Lietuvai reguliuoja dažnį...). Kiek man žinoma dėl galios rezervo su Europos valstybėmis jokių išankstinių pokalbių nebuvo, be to naująją AE ir norima statyti, nes prognozuojama, kad Europoje trūks elektros energijos, t.y. Europa negalės suteikti rezervo. Vadinasi lieka Rusija, tačiau kokia tuomet bus energetinė nepriklausomybė? Paskutiniu metu mokslines diskusijas dėl naujosios AE pakeitė reklama ir propaganda. Vienas tokių pavyzdžių, mano nuomone, yra Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektas. Štai naująją AE liečiančios projekto dalies pora citatų: „Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba yra pagrindinis strateginis vietinės elektros gamybos plėtros projektas iki 2020 metų. Investicijų į VAE dydis atitinka dešimties metų laikotarpiu sumokamų pinigų kiekį importuojamoms dujoms elektros energijos gamybai pirkti.". „Priklausomai nuo galios ir technologijos, nauja atominė elektrinė kainuos 12,4-15,4 mlrd. litų, eksploatacijos pradžia - 2020 metai". Lietuvoje pagrindinis elektros gamintojas - Elektrėnai, kuriuose elektros gamybai naudojama pasenusi technologija ir todėl savikaina siekia apie 30 ct/kWh, (elektros biržoje perkama elektra po 16 ct/kWh) todėl investicijas lyginti su pinigais už dujas elektrai gaminti, mano manymu, yra nekorektiška. Be to, ir už nurodytą elektrinės kainą kažkodėl vis nerandama strateginio investuotojo, kas verčia daryti prielaidą, kad tokia kaina - nereali. Dar viena citata iš ten pat: „Bus užbaigta AB „Lietuvos elektrinė" devintojo bloko statyba (kaina - apie 900 milijonų litų) ir pastatytas penktas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės blokas sistemai balansuoti bei galios rezervui užtikrinti (numatoma kaina - 300 milijonų litų)." Galios rezervui užtikrinti, jei turima omeny naujoji AE, Kruonio hidroakumuliacinė netinka. Pirma, kaip rašoma Kruonio HAE tinklapyje, pilną galią jos agregatai pasiekia mažiau nei per dvi minutes, tačiau, kaip rašyta anksčiau, kad visa energetinė sistema atsijungtų, pakanka, kad įtampos nebūtų keletą sekundės dalių. Po to energetinę sistemą reikia įjunginėti dalimis, taigi koks nedidukas miestelis elektrą gali atgauti tik po kokios paros... Antra, jei energetinė sistema atsijungs, Kruonio HAE neteks sinchronizacijos šaltinio ir kad jos generatorius paleisti sinchroniškai Rusijos tinklui (ar kontinentinės Europos tinklui), prireiks atlikti papildomus elektros perdavimo linijų perjungimus, kas užims papildomą laiką. Todėl Kruonio HAE gali būti naudojama tik brangios rezervinės elektros kiekiui sumažinti, t.y. dvi minutes naudosime brangią, greičiausiai rusišką rezervinę elektrą, po to įsijungs Kruonio HAE, jei turės pakankamai vandens. Taigi, naujosios AE galios rezervas bus gaunamas iš užsienio ir greičiausiai tai bus Rusija. Vienu metu Lietuvoje statoma ar planuojama statyti: 1) Nauja atominė elektrinė. 2) Senos atominės panaudoto kuro saugykla. 3) Naujas blokas Elektrėnų elektrinėje. 4) Naujas agregatas Kruonio HAE. 5) Dujų jungtis su Lenkija. 6) Dujų importo terminalas. 7) Dujų saugykla. 8) Elektros linija su Lenkija. 9) Elektros linija su Švedija. Ar ne per daug? Ar nebūsime įklampinti į skolas ne tik mes, bet ir mūsų vaikai ir anūkai. Gal reiktų tiksliau susidėlioti prioritetus? Jei jau statome Elektrėnuose kombinuoto ciklo dujų turbiną tai vadinasi be rusiškų dujų tikrai neišsiversime, galų gale ir virtuvėse dujinių viryklių taip greit neperdarysime... Jei naująją AE statysime už skolintus pinigus ir galios rezervą būsime priversti pirkti iš Rusijos, ar tai tikrai padidins Lietuvos energetinę nepriklausomybę? Beje, naujoji AE bus statoma prie pat Baltarusijos sienos ir bus aušinama baltarusiško ežero vandenimis. Mes dabar pasirašinėjame peticijas ir piktinamės, kad baltarusiška AE bus statoma 30 km nuo Lietuvos ir bus aušinama „mūsų" Nerimi. Ar mes nesame veidmainiai? Jei miestų ir miestelių katilinėse gaminti ne tik šilumą bet ir elektrą, tai dujų (ar kitokio kuro) sąnaudos padidėja labai nežymiai. Toks procesas vadinamas kogeneracija. Be to, kai iš to paties kuro kiekio gaminama ir šiluma, ir elektra, tai jų gamyba gaunasi pigesnė, nei gaminant juos atskirai. Pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė gamindama elektrą šildo ežerą, o galėtų šildyti, pavyzdžiui, Kauną. Katilinių perdarymui reikalingos investicijos, o jos kažin ar bus, jei statysime naująją AE. Oficialių duomenų nėra, bet, mano nuomone, tokios termofikacinės elektrinės, bent jau žiemą kai šilumos poreikis didžiausias, galėtų Lietuvą aprūpinti dviem trečdaliais reikiamos elektros energijos. Jei dar Lietuva planuoja gauti 22 procentus elektros iš atsinaujinančių šaltinių, tai pirkti iš užsienio tektų labai nedidelį kiekį elektros. Be to, ir technologijos nestovi vietoje. Pavyzdžiui, manoma, kad Lietuvos gelmėse yra pakankamai jos poreikiams skalūninių dujų, be to, paskutiniu metu spartėja vandenilio ir kitų alternatyvių energetikų vystymasis. Tai ar tikrai mums reikia naujosios AE? Knypava.lt

Atsigavęs chirurgas

asot — Thu, 21 Apr 2011 14:05:14 +0000

Kodėl vieni žmonės pastoviai, įsitempę ir pastoviai suirzę, o kiti atsigavę. Ateinu pas chirurgą paskutiniai apžiūrai. Matau, kad jis su savo jaunąją rezidente tikrai atrodo patenkinti. Matomai, buvo nesenai iš kažko juoktasi. Chirurgas, jaunas vaikinukas, spėju ne daugiau 30, visada atrodo atspūtęs, lyg būtų koks milijonierius. Neįsitempęs, jau iš pat pažinties pradžios pastebėjau, kad mėgstantis pajuokaut. Pirmi žodžiai, jo, manau šį kartą nepataikysiu, pasimiemęs suveltų popierinių rankšluoščių krūvą, šveičia į šiukšliadėžę, yra, bet išoko. Rezidentė šypsosi, apie kažką jie kalbasi, rezidentė lyg ir bando statyt savo sąlygas, juokaut. Pirma mintis, ne jis tikrai ją dulkina. Gal ir neblogai. Nes ji jauna, graži. O jis ką daug valandų nedirba, jeigu dirba smagiai, matosi, kad medicina jam prie širdies. Alga tikrai gauna nemažą, kyšio aš nedaviau, kažin kiti gal ir duoda. Tai greičiausiai dar prisiduria. Kad bus medikas, jis turbūt žinojo nuo mažens, nes sekė tėvo pėdomis. Aš net pagalvojau akimirkai, ble norėčiau būt toks šūstras kaip ir jis.. Va toks ir gyvenimas: kraujas, šaibos, trumpos valandos darbo ir gražios protingos merginos aplink.

Vaikai (Gal yra savanorių norinčių pažaisti mašinytėmis?)

latte — Thu, 21 Apr 2011 14:05:06 +0000

Labai myliu vaikus, o jie mane. Tikrai. Kartais mieliau praleisčiau ištisas savaites su penkiamečiu ar septynmečiu pypliu kuris nuolat pilnas energijos vaikiško džiaugsmo, smalsumo ir meilės, nei su savo bendraamžiu ar net vyresniu (su pastaraisiais irgi labai gerai sutariu) žmogumi. Juntu, jog kiekvienas iš mūsų augdami prarandame vis daugiau. Kas akimirką aš prarandu savo mokėjimą džiaugtis smulkmenomis, taip kaip džiaugiasi vaikas. Kas akimirką aš prarandu mokėjimą nuoširdžiai šypsotis. Kas akimirką aš prarandu žingeidumą. Kas akimirką aš pastebiu vis mažiau stebuklų aplink save. Kas akimirką aš vis mažiau pasitikiu nepažįstamaisiais. Kas akimirką aš vis labiau atitolstu nuo savo tėvų. Kas akimirką ant mano pečių užgriūna vis daugiau rūpesčių. Kas akimirką saldumynai man teikia vis mažiau džiaugsmo. Kas akimirką aš tampu vis didesne materialiste. Kas akimirką mane vis mažiau veikia atvirkštinė psichologija Kas akimirką vis daugiau žmonių nebelaiko manęs miela. Kas akimirką aš prarandu dalelę savęs ir savo vaikiško žavesio.. Būdami vaikais mes norime kuo greičiau suaugti. tačiau tik suaugę suprantame, kaip buvo gera būti vaikais.. p.s. Gal yra savanorių norinčių pažaisti mašinytėmis? (Beveik visada nemėgau barbių, jos šlykščios) p.p.s. Ir kur dingo tie laikai, kai tėvai atrodė visagaliai Dievai? O.o

Kukutis Vilniuje

lori — Thu, 21 Apr 2011 13:54:53 +0000

Tai didelis Vilnius! Vienoj jo pusėj stovi gandras, kitoj pusėj – girdėti kalenimas. Vienoj Vilniaus pusėj – kerta rugius, kitoj – riša pėdus. Tai didelis Vilnius – taip jis ir eina laukais per Lietuvą: pro Dubysą, pro Luokę, per Žemaitiją – iki pat jūros! Martinaitis, Marcelijus. Kukučio apsilankymas Vilniuje,Kukučio baladės: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.

DĖL ŠVENČIŲ ATŠAUKIAMAS BALANDŽIO 24 d. APUOKO TURNYRO ETAPAS

skapuokas — Thu, 21 Apr 2011 13:53:38 +0000

DĖL ŠVENČIŲ ATŠAUKIAMAS BALANDŽIO 24 d. APUOKO TURNYRO ETAPAS. Lauksime Jūsų sekančiame etape gegužės 1 d. ...

Dabar kitaip.

tzoutzouky — Thu, 21 Apr 2011 13:48:30 +0000

Ir pagaliau ateis ta diena... Kai internetas ir vėl bus tik pramogoms ir žaidimams. Kai lėktuvas skraidins tave aotstogoms. Kai pagalvė bus skirta miegui ir poilsiui. Kai apkabinimas bus kasdienis. Kai ryte pabudusi, nenorėsi vėl grįžti į sapną. Kai vakare nenorėsi eiti į lovą, nes tikrovėje bus geriau. Ir aš tikiu. Ir tikėsiu. Tol, kol viskas vėl grįš į senas vėžes. Dabar kitaip. Tu - ten. Aš - čia. Internetas - matyti ir girdėti, bet ne jausti, tik prisiminti, kaip gera su tavim. Lėktuvu skrendu, kad apkabinčiau, kad vėl būčiau namuose - tavo širdyje. Nurieda ašara ir begėdė pagalvė ją praryja. Jei būtum čia, ją sugertų tavo pirštai. Ir vis dėl to labiausiai man trūksta tavo glėbio. Kad išnyktų skausmas. Kad širdis būtų lengvesnė. Sapnas dabar vienintelė vieta, kur esu su tavim. Ryte, kodėl tu mane taip skaudini? Kodėl leidi prabusti? Naktie, ateik greičiau. Aš pasiilgau... Prašau. Arba ateik tu. Ir niekada nepalik.