Navigacijos sistema. Dar prieš kelis metus žmonės, kuo puikiausiai naudojosi popieriniais žemėlapiais. Tiesa, gerai įgudę keliautojai ir dabar gali reikiamą vietą žemėlapyje atrasti greičiau nei tai padaro vidutinių pajėgumų GPS sistema. Vis dėlto didesnės kelionės nepažįstamais keliais be šios sistemos jau negalime įsivaizduoti. Greičiausiai net savo mieste be navigacijos sistemos taip pat galėtume pasiklysti – juk senieji orientavimosi būdai mums jau nėra pažįstami.

Moderni garso aparatūra. Kiekvienas šiandieninis automobilio vairuotojas turi didelę riziką tapti melomanu. Per visus metus nuo tada, kai į automobilį pirmą kartą buvo imontuotas radijo grotuvas, garso sistemos ženkliai patobulėjo. Modernūs garso atkūrimo metodai leido net ir ne aukščiausios klasės automobilyje mėgautis puikia muzikos įrašų kokybe. Tiesa, vis dažniau vairuotojai įspėjami, kad garsi muzika gali sukelti pavojų. Dėl muzikos galite negirdėti kitų eismo dalyvių leidžiamų garsų.

Modernios padangos. Pirmųjų automobilių ratai niekuo nesiskyrė nuo vežimo ratų. Jie buvo gaminami iš medienos ir metalo. Tik vėliau buvo sugalvota, kad gumos sluoksnis vairavimą padarys saugesniu ir malonesniu. Kiekvienais metais padangų gamintojai pristato daugybę naujovių, kurios leidžia pasiekti geresnių automobilio valdymo ir sukibimo su keliu charakteristikų.

Taip pat patobulėjo ir automobilių gaminimo ir aptarnavimo technologijos. Automobilių remontas vyksta naudojant modernius kompiuterius ir kitas diagnostikos priemones. Be jų sudėtingas elektronines sistemas būtų sudėtinga aptarnauti ar pastebėti gedimus.

Taip pat galima stebėti, kaip vyksta padangų montavimas . Geriausias pavyzdys F1 varžybos, kurių metu padangos pakeičiamos per kelias sekundes. Tiesa, kai kurie vairuotojai nekeičia padangų ištisus metus, nes yra sukurtos demisezoninės padangos, su kuriomis galima važinėti tiek žiemą, tiek vasarą. Vis dėlto žiemą važinėti saugiau su dygliuotomis žieminėmis padangomis. Ant ledu ar sniegu padengtų kelio ruožų automobilis būna stabilesnis.

Šiandien taip pat galima įsigyti ir padangas, su kuriomis galima važinėti net jas pradūrus. Jų išorė yra sutvirtinta ta pačia medžiaga, iš kurios gaminamos neperšaunamos liemenės. Taigi, šią padangą pradūrus ji nepraranda savo formos. Žinoma, taip nuvažiuoti galima tik kelis šimtus kilometrų. Tuomet jūsų laukia naujų padangų montavimas.

ABS – tai dar vienos modernios beveik kiekviename naujame automobilyje įdiegtos sistemos pavadinimas. Ji neleidžia prarasti automobilio kontrolės esant slidžiam keliui. Sistemai užfiksavus slydimą neleidžiama užsiblokuoti ratams. Tai padeda vairuotojui išlaikyti automobilio kontrolę ir išvengti skaudžių pasekmių.

Oro pagalvės – tai prietaisas, kuris padėjo išgelbėti ne vieną gyvybę. Susidūrimo metu pagalvės išsipučia ir neleidžia žmogui trenktis į automobilio saloną ar priekinį stiklą. Pačiuose saugiausiuose modeliuose oro pagalvės montuojamos ir virš šoninių stiklų. Net yra sukurtų automobilių su išorinėmis oro pagalvėmis. Jų užduotis nelaimės atveju apsaugoti kitus eismo dalyvius.

Modernios parkavimosi sistemos padeda išvengti smulkių avarijų. Dažnai parkuojantis sausakimšoje aikštelėje prie prekybos centro vienam iš keleivių tenka išlipti iš automobilio ir padėti vairuotojui prisiparkuoti. Deja, jei vairuotojas automobilyje yra vienas, jam gali padėti tik moderni parkavimosi sistema. Ji skanuoja aplink esančius objektus ir automatiškai sustabdo automobilį, jei priartėjama pavojingai arti. Šiandien ši sistema naudojama prabangiuose modeliuose, kurių net smulkus automobilių remontas yra labai brangus.

Egzistuoja pasaulyje tokios korporacijos, kurios užsiima grynai pinigų darymu, visi kiti dalykai yra antraeiliai. Žinoma čia nieko nuostabaus, bet tai atrodo truputį kitaip, kai tokios korporacijos užsiima ir architektūros gamyba. Mūsų gerai pažįstamas Aaron Betsky savo bloge jau džiaugėsi gandais apie vienos tokios korporacijos RMJM žlugimą (ji gal ir nežlugo, bet sukrėtimų tikrai turėjo, nes dalis vadovybės įkūrė naują kompaniją 10 Design). Jis taip pat paminėjo dar keletą tokių kompanijų, kurios niekad nieko gero neatnešė į pasaulį ir kuria tik standartinę (generic) architektūrą, tarp tokių yra Aedas ir AECOM.

Tai yra ne šiaip sau blogi biurai, kurių yra pilna, bet tai yra didžiulės korporacijos. Pavyzdžiui AECOM skelbiasi turinti 45 000 darbuotojų visame pasaulyje, tiesa be architektūros kompanija vykdo dar 13 veiklų, Aedas (kompanijos veikla apsiriboja tik architektūra) turi 32 biurus visame pasaulyje ir virš 2000 darbuotojų, tad galima įsivaizduoti kokią masę didelių projektų tokios kompanijos sugeba pagaminti. Deja neteko girdėti nei apie vieną iš jų. Matyti fotografijose greičiausiai teko, nes pagrindinė šių biurų veiklos sritis buvo arabų kraštai, reik manyti, nemaža dalis ten sukurto šlamšto yra šių kompanijų darbas. Kuo jos užsiima dabar nežinau, spėju metasi į Kiniją ir bando ieškoti kažko Europoje ir JAV.

BIG kaip žinia atidarė savo Niujorko biurą, statys West 57th pastatą, bet su vienu projektu neišlaikysi biuro – reikia kitų, todėl dabar internetinė erdvė užteršta Bjarke Ingels interviu ir BIG konkursiniais projektais iš Amerikos. Kaip žinia, Amerikoje įsitvirtinti yra sunku, OMA tai nepavyko, reikia labai rimtai kovoti. BIG nusprendė, kad geriausias būdas jiems tai daryti, yra bendradarbiauti su AECOM, kurie žinoma turi savo vardą ir ryšius. Tokie bendradarbiavimo principai, kai naujas kuria su senu vilku yra dažni, paskui tas naujas biuras sukaupia patirtį, portfolio, ryšius, gal vieną kitą projektą pasiima ir sustiprėjęs stojasi ant savo kojų, o senas vilkas irgi iš to gauna vienokios ar kitokios naudos. Pirmiausia į galvą šaunantis pavyzdys – kitas danų biuras COBE, kuris yra laikomas antru (po BIG) sėkmingiausiu jaunu biuru Danijoje. Jie ilgą laiką kartu dirbo su MVRDV.

Štai matome problemą – bendradarbiavimas yra gerai, tačiau kai susidedama su tokia kompanija kaip AECOM, labai aiškiai atsiskleidžia prioritetai. Jeigu apie BIG buvo galima kalbėti, kaip apie vargiai suprantamo naujo požiūrio į architektūrą skleidėjus (na gerai, jie turi keletą smagių projektų), tai dabar akivaizdu, kad jiems gera ir kokybiška architektūra nėra pats svarbiausias dalykas. Veikiau tai panašu į desperatišką bandymą bet kokia kaina įsitvirtinti JAV…

Atsiprašau, bet įkeliu keletą paveiksliukų iš BIG projekto kartu su AECOM:

Daugiau rasite archdaily.com

Taip pat skaitykite:

• Internetas ir architektūra
• Kartais geriau nedaryti nieko
• Terunobu Fujimori – architektūra turinti sielą

• Supilkite baltymus ir suberkite cukrų į plakimo indą. Plakite iki standžių putų – tokių, kurias galima pjauti peiliu
• Suberkite persijotą kakavą, krakmolą ir tarkuotą šokoladą į baltymus, gerai išmaišykite – tai galima padaryti mentele arba plaktuvu. Pabaigoje supilkite actą ir taip pat išmaišykite.
• Sukrėskite tešlą ant kepimo popieriaus ir išlyginkite mentele (trys apskritimai ~20 cm skersmens). Taip pat galite tešlą sudėti į konditerinį maišelį ir išspausti iš jo.
• Kepkite 150 °C orkaitėje 1 val. Po to išjunkite orkaitę ir ataušinkite lakštą neišimant jo iš orkaitės.

• Trynius, cukrų ir tarkuotą apelsinų žievelę sudėkite į prikaistuvį ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol sutirštės. Nuolat maišykite, nes gali pridegti.
• Į sutirštėjusį mišinį sudėkite sviestą ir išmaišykite
• Sukrėskite kremą į mažesnį indelį ir padėkite ant paviršiaus maistinę plėvelę. Ataušinkite. Maistinė plėvele reikalinga, kad kremo viršus neapdžiūtų. 

• Sudėkite į nedidelį puodą šokoladą, sviestą ir grietinėlę. Pakaitinkite ant mažos ugnies, kol viskas ištirps. Nuolat maišykite.
• Nukaiskite, pabaigoje supilkite brendį, išmaišykite ir ataušinkite

• Tortą rinkite iš karto ant serviravimo padėklo arba lėkštės
• Ant papločio uždėkite trečdalį apelsinų kremo, išlyginkite ir šaukštu arba iš popierinės tūtelės pašlakstykite šokoladinio glajaus
• Ant viršaus uždėkite grietinėlės, išplaktos su milteliniu cukrumi ir tirpia kava. Pakartokite viską, kol sudėsite visus sluoksnius. Torto viršų papuoškite apelsinais, mėtų lapeliais.

Žmonės, kurie nesidomi IT kartais sutrinka, kai kur nors išgirsta tokius egzotiškus terminus, kaip “debesis”, ar “debesų technologijos”. Taigi, paprasta, žmogiška kalba apie tai, kam tai reikalinga ir kaip jums tai panaudoti tam, kad visada po ranka turėtumėte bet kurį jums svarbų failiuką, kad ir kur būtumėte.

Kas tie debesai?

Cloud (lt. debesis) – tai paskutiniu metu išpopuliarėjusi ir kaip rodo praktika – tikrai naudinga technologija, kurios principas – internetas. Debesų pagalba jau dabar galima naudotis programomis, kurios nėra instaliuotos jūsų kompiuteryje, perduoti duomenis iš vieno prietaiso kitam, nenaudojant jokių kabelių ar net žaisti žaidimus, kurie yra gerokai per silpni senam kompiuteriui, be jokios instaliacijos ir jų nelegalaus siuntimosi (apie tai papasakosiu kitą kartą).

Rudenį, kartu su iPhone 4S pasirodymu, kompanija Apple taipogi pristatė savo debesų technologija paremtą tarnybą iCoud. Štai, kaip ją pristato Apple’as:

Kaip matot, paprasta, naudinga, greita, bei itin patogu. Ir tai nėra kažkoks Apple stebuklas ir gali veikti ir jūsų kompiuteryje! Ar jums jos reikia? Paprastas pavyzdys:

Savo koledže mes atliekam įvairius praktinius darbus, kurių eigą ir rezultatus reikia pateikti ataskaitoje. Įprasta, kad paskaitos pabaigoje studentai pasijungia savo flashiukus ir persikelia per paskaitą paruoštus .doc failiukus, tam, kad galėtų namie pabaigti darbą. Na arba tie, kurie neturi flashiuko su savimi, nusiunčia juos sau el.paštu.
O štai cloud tarnybos dėka jums nereikia nieko daryti. Tiesiog išsaugote savo failiuką ir einate savais reikalais. Parėję namo, randate šį dokumentą jau atsidūrusį namų kompiuteryje. Jokio tąsymosi, jokių flashiukų, jokio vargo. Galite pamiršti, apie failų kilnojimą ir jaustis lyg tęstumėte darbą prie to paties kompiuterio.

O argi nebūna tokių situacijų, kad norėtumėte sėdint kavinėje, draugui parodyti kokią nors nuotrauką, tačiau negalite, nes nuotraukos – namų kompiuteryje, o telefone jų neturit. Debesų dėka visa tai tampa įmanoma!

Kitas didis tokios tarnybos privalumas – atsarginės kopijos. Įsivaizduokime paprastą situaciją: firmos direktorius kompiuteryje laiko daug ypač svarbių dokumentų, sutarčių, sąskaitų numerių ir pan, kurie yra gyvybiškai svarbūs ir būtų labai negerai jei visą tai prarastų. Ir vieną dieną eidamas iš parduotuvės jis netyčia pameta savo nešiojama kompiuterį ir šis sugenda. Viskas, duomenys prarasti, košmaras? Na dar galima tikėtis, kad IT specialistai sugebės atstatyti duomenis. Tačiau tai jau loterija: gal pavyks, o gal ne.
O dabar pagalvokime, jei šis direktorius būtų naudojęsis “debesimi”. Sugedus kompiuteriui, tiesiog prisėstų prie bet kokio kito interneto prieigą turinčio kompiuterio ir per jį prisijungtų prie tarnybos per interneto naršyklę. Vuola – visi dokumentai saugūs ir niekur nedingę, nes buvo vykdomas automatinis šių failų kopijavimas ir turite atsarginęs šių failų kopijas internete.

Žinoma, galima svarbius dokumentus siuntinėtis el.paštu, tačiau reikia pripažinti, kad tai nepatogu, o didėjant dokumentų kiekiui – ir nepraktiška. Taipogi tokiu atveju reikėtų dokumentą siūstis kiekvieną kartą, padarius bent menkiausią jo pakeitimą. Naudojant debesų technologijas, failai automatiškai kopijuojami į internete esantį serverį kiekvieną kartą, kai tik atliekate menkiausią pakeitimą.

Taigi, debesų technologija paremtas failų dalinimasis yra didelis pliusas tiems žmonėms, kurie dirba prie keleto kompiuterių vienu metu, ar tarkime turi kelis prietaisus (stalinis darbo pc, namų nešiojamas kompiuteris, planšetė, mobilusis telefonas ir pan).

Kaip naudoti?

Jei esate Apple produkcijos naudotojas, tai minėtąją tarnybą iCoud gavote su paskutiniaisiais programinės įrangos atnaujinimais. O štai kitų operacinių sistemų vartotojams viena iš labiausiai rekomenduotinų – Dropbox. Tai visiškai nemokama tarnyba, skirianti jums 2GB ir yra multiplatforminė (veikia Windows, Linux, Mac OS X sistemose ir net išmaniuosiuose telefonuose). Galbūt suteikiama vieta ir neatrodo itin įspūdinga, tačiau tai viena iš stabiliausių, universaliausių ir geriausių tokio pobūdžio programų. Kitos arba priperša daug reklamos, arba negali pasigirti tokiu stabilumu.

Sakoma, kad būtent Dropbox’o sėkmė ir įkvėpė Apple integruoti iCoud į savo sistemas, kai nepavyko Dropbox kompanijos nusipirkti (na, kaip žinome, Apple inovacijų nekuria, o tik pasisavina jau sukurtus dalykus ir juos išpopuliarina).

Taigi, kad pradėti naudoti Dropbox’ą, jums tereikia nueiti į oficialių puslapį: dropbox.com, ten susikurti savo paskyrą ir parsisiųsti programėlę. Ją suinstaliavus, jūsų nurodytoje vietoje (pvz MyDocuments) atsiras naujas katalogas Dropbox, į kurį ir perkelkite viską, kas jums reikalinga. Geriausia priprasti savo visus dokumentus ar tekstinius failus visada saugoti šiame kataloge (vietos būtent tam – daugiau, nei pakankamai). Į šį katalogą įkelti failiukai, bus nukopijuojami į internetą ir juos peržiūrėti galėsite prisijungę prie savo paskyros Dropbox puslapyje.

Taigi, atsisėdus prie kito kompiuterio ir norint pasiekti savo failus, prisijungiate ir susirandate savo failiuką, kurio jums reikia tuo metu. Arba vėl parsisiunčiate tą pačią programėlę ir instaliavus ją svetimame kompiuteryje, nustatote sinchronizavimą. Čia tuo atveju, kai norite įjungti nuolatinį sinchronizavimą tarp šio ir namų kompiuterio arba jums reikia iškart visų failiukų vienu metu.

Papildoma vieta

Dropbox’as jums nemokamai suteikia 2GB vietos. Jokių papildomų mokesčių ar naudojimo laikotarpio apribojimų. Mokėti reikės tik tuomet, kai norėsite išnaudoti daugiau, nei 2GB vietos. Galima rinktis iš 50, 100 GB ar praktiškai neribotos talpos planų.

Tačiau yra du būdai, kaip galima praplėsti savo turimą vietą ir visiškai už dyką.

1. Kvieskite savo draugus. Tikrai esate ne vieną kartą susidūrę su tokiomis svetainėmis, kurios suteikia bonusų nuo jūsų pakviestų žmonių skaičiaus. Toks metodas naudingas tiek ir tai siūlančiai kompanijai – jūs atvedate naujus lankytojus (vartotojus, klientus), tiek ir naudingas jums – gaunate pažadėtuosius bonusus. Už kiekvieną draugą, kuris pradės naudotis Dropbox’u jūsų pakviestas – jūs abu gaunate +250MB. Žinoma yra šiokios tokios ribos, tad šiuo būdu savo disponuojamą vietą serveryje galite praplėsti iki 8GB.

2. Visai nesenai Dropbox kūrėjų komanda pradėjo eksperimentinės funkcijos testavimą. Kad žmonės būtų labiau suinteresuoti šios dar nelabai stabilios funkcijos testavimu – už eksperimentinių funkcijų naudojimą jiems taipogi suteikiamas talpos bonusas.

Eksperimentinė funkcija atlieka automatinį nuotraukų, bei vaizdo klipų talpinimą debesyje iš jūsų vaizdo kameros, fotoaparato ar telefono. Už kiekvienus 500MB patalpintų nuotraukų, jūsų dėžutė praplečiama 500MB visam laikui. T.y. turite jau nebe pirminius 2GB, o 2.5. Taipogi už patį pirmą patalpinimą, nesvarbu kokį kiekį nuotraukų kelsite – iškarto gausite papildomus 500MB. Žinoma ir čia yra apribojimų ir savo turimą vietą galite praplėsti tik iki 4,5GB. Įskaičiuojant pačio pirmo talpinimo bonusą – jums viso išeina bonusiniai 5GB laisvos vietos. Iš standartinių 2GB stebuklingai gaunate 7GB, į kuriuos galite talpinti ką tik užsigeidžiate. Susidomėjot? Štai, kaip tai padaryti:

Siunčiamės atnaujintąjį ir vis dar testuojamą Dropbox klientą:

Windows: http://dl-web.dropbox.com/u/17/Dropbox%201.3.13.exe
Mac OS X: http://dl-web.dropbox.com/u/17/Dropbox%201.3.13.dmg
Linux x86_64: http://dl-web.dropbox.com/u/17/dropbox-lnx.x86_64-1.3.13.tar.gz
Linux x86: http://dl-web.dropbox.com/u/17/dropbox-lnx.x86-1.3.13.tar.gz

Suinstaliavus galite naudoti tarnybą taip kaip įprasta, niekas nepasikeitę, tiesiog praplėstas funkcionalumas. Taigi, jeigu esate fotografijų mėgėjas ir savo kameroje ar telefone turite nemažai medžiagos, jums tereikia savo prietaisiuką arba jo atminties kortelę prijungti prie kompiuterio. Kompiuteris kaip įprasta, vos pajungus išmes langą AutoPlay (Greitasis Paleidimas), kuriame spaudžiame Import pictures and videos using Dropbox.

Viskas, jūsų darbas baigtas. Dropbox’as automatiškai nukopijuos visas jūsų nuotraukas į jūsų Dropbox katalogą, kuriame sukurs atskirą katalogą Camera Uploads ir ims sinchronizuoti šį katalogą su interneto serveriu. Už pirmąsias nuotraukas iškart gaunate savo 500MB ir apie tai praneš balionėlis, iššokantis prie laikrodžio, start juostoje. Na o tęsiant sinchronizavimą, tai kartosis, kas 500MB, kol viskas bus sukelta arba pasieksite savo bonuso limitą.

Kiek kitokia situacija, jei neturite foto kameros, arba nuotraukos iš jos jau yra iškeltos. Tą patį galima atlikti ir su flashiuku. Tiesiog jo viduje sukuriame katalogą pavadinimu DCIM (standartiškai foto kameros, padarytas nuotraukas laiko šiame kataloge) ir susikelti visas nuotraukas, mėgiamus paveikslėlius, vaizdo klipus. Tada atjungiame flashiuką ir vėl pajungiame prie kompiuterio ir jums pasirodo tas pats AutoPlay langas.

Taigi, pasinaudoję šiuo metodu (kuris yra ribotos trukmės ir nebeveiks, kai baigsis beta testavimas), bei pakvietę savo visus draugus, galite išpešti papildomus 13GB. Jau net ir aukštesnės kokybės filmą galėsite sutalpinti =j

Kai kurie žmonės kiek prisibijo laikyti svarbius dokumentus internete, tačiau tai mažai pagrįsta baimė, nes Dropbox tarnyba naudoja automatinį šifravimą, panašiai, kaip internetinių bankų sistemos ir dėlto jūsų failai šiame serveryje visiškai saugūs ir niekas be jūsų priėjimo prie jų neturi ir jų nepavogs.

Debesų technologijos padarė didelį perversmą ir visos didžiosios kompanijos į tai atsižvelgia. Office’o programos keliasi į internetą, visi mūsų asmeniniai failai, nuotraukos ir muzika keliasi į internetą, net ir operacinė sistema (Chrome OS) ir tai gali būti internete. Siūlau žengti su šiomis technologijomis koja kojon ir išnaudoti jų privalumus jau dabar.

Nėra panašių straipsnių

Ganėtinai svarbu yra nuspręsti, kur darysite savo bernvakarį. Visiems žinoma, jog bernvakariai klube baigiasi nekaip, nes žmonės prisigeria ir dažnai įsivelia į įvairiausius konfliktus. Be to, bernvakariai klube praranda savo prasmę, nes yra įvairiausių nepažįstamų žmonių, o ar jums bus svarbu atsiminti tuos žmones po dešimties metų? Manau, nelabai, nes bernvakariai yra skirti įamžinti akimirkai su savo draugams, o ne kokiems nors nepažįstamiesiems iš klubo, atėjusiems tą vakarą nusimaukti iki sąmonės netekimo iš jūsų sąskaitos.

Bernvakarių idėjos gali būti įvairiausios, todėl jums svarbu yra atsirinkti jas protingai. Atminkite, jog geriau pačiam suorganizuoti bernvakarį kuris jums tikrai aptiktų, negu šią pareigą perleisti kitiems, nes tik jūs patys galite nuspręsti, koks bernvakaris jums gali patikti ir koks ne, bernvakario organizavimas tada bus geresnis. Tuo tarpu už keletą šimtų litų pasamdyti bernvakarių rengėjai jus gali ganėtinai nuvilti, nes jie dažniausiai elgiasi šabloniškai ir absoliučiai nieko naujo nepasiūlo. Todėl nepatingėkite ir investuokite truputį savo laiko tam ,kad bernvakaris taptų nepamirštamas.

Noriu pareklamuoti vieną kirpyklą, kurioje dirba mano žmona Vilma. Kirpykla “Vizija” Fabijoniškėse įsikūrusi adresu Žadeikos g. 4 – šalia prekybos centro Mandarinas ir Fabijoniškių vidurinės mokyklos. Šalia yra “Kaimelio” stotelė ir kioskai. Vieta nebloga, automobilį visada galima pasistatyti, nes šalia yra stovėjimo aikštelė. Tiesiog ideali vieta. Fabijoniškės – vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų. Šalia jo yra ir Pašilaičiai.

Kirpykla “Vizija” įsikūrė šioje vietoje prieš 10 metų. Tiktai ne naujokė grožio versle. Fabijoniškių “Vizija” yra tik viena kirpykla iš viso tinklo, kuris išsiplečia kiekvienais metais bent viena kirpykla. Taigi šansai, kad vieną dieną atėję kirpyklos neberasite yra labai menki.

Kirpykloje dirba tik patyrusios meistrės. Naujai atsidariusios kirpyklos dažnai į darbą priima jaunas merginas be patirties, ką tik baigusias kirpimo kursus. “Vizija” įdarbina tik patyrusias kirpėjas, kurių darbo stažas ne mažiau nei 3 metai. Štai mano žmonos darbo stažas – 12 metų, iš jų 7 praleisti “Vizijoje”. Atėję pas ją tikrai papulsite į profesionalios kirpėjos rankas.

Vilma šioje kirpykloje yra bene universaliausia darbuotoja, nes dažo plaukus (kokybiška ir tik profesionalams skirta KEUNE kosmetika), tvarko antakius, taip pat kerpa, daro šukuosenas. Vestuvių šukuosenos yra itin sudėtingas ir daug kūrybiškumo reikalaujantis darbas, kurio kirpėja Vilma nesibaido. Užsukę į kirpyklą, klauskite Vilmos, taip pat galite iš anksto užsirašyti telefonu 8-5 230 37 89. Jai galite parašyti ir per Facebooką el. paštu spylka@facebook.com.

Kainos “Vizijoje” nėra aukštos. Pilną kainyną rasite čia. Paprastas kirpimas – tik 20 litų. Dažymas – nuo 40 litų. Lyginant su grožio salonu, tai tikrai nedaug. Reikia turėti omenyje ir tai, kad kerpa puiki profesionalė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį. Atsiminkite jos vardą – Vilma.

• Spanguolės užpilti brendžiu kelioms valandoms, geriausiai nakčiai. Po to spanguoles išimti, likusį bendį sumaišyti su vandeniu

• Įkaitinti orkaitę iki 200 °C
• Persijoti miltus kartu su kakava ir krakmolu
• Atskirti trynius nuo baltymų
• Atskirai išplakti baltymus su puse cukraus kiekio, atskirai - trynius su cukrumi
• Miltų mišinį suberti į trynius, įdėti dalį baltymų ir labai atsargiai išmaišyti. Po to dar per du kartus sudėti likusius baltymus. 
• Tešlą sukrėsti ant kepimo popieriaus ir išlyginti maždaug 1 cm arba plonesnį lakštą, 28 cm skersmens.
• Kepti 6-8 minutes, išimti ir aušinti ant grotelių

• Grietinėlę pakaitinti iki užvirimo su perpjauta ir išskobta vanilės ankštimi. Grietinėlė neturi užvirti, o tik susidaryti smulkūs burbuliukai. Palaikyti ant ugnies kokias 5 minutes, bet neužvirti. 
• Šokoladą sulaužyti mažais gabaliukais ir užpilti grietinėle (per sietelį, kad nepatektų ankštis :)
• Palaikyti minutę ir po to išmaišyti. Kol masė yra šilta įdėti sviestą ir irgi sumaišyti. Pabaigoje supilti brendį
• Masę laikyti šaltai, kol gerai atauš. (laikiau valandą balkone .... prie -20... arba daugiau ....)))
• Dalį kremo atidėti viršui ir šonams. Likusią dalį išplakti, bet neperplakti.

• Viską ištirpinti kartu. Labai gerai išmaišyti. Ataušinti.

• Kiekvieną lakštą sudrėkinti sirupu, saikingai patepti kremu.
• Lakštus sudėti vieną ant kito, ant kai kurių užberti spanguolių.
• Tortą iš viršaus lengvai paslėgti. 
• Laikyti šaldytuve per naktį
• Kremo dalį atidėtą viršui ir šonams išplakti. 
• Šonus ir viršų išlyginti kremu, padengti glajumi. Puošti pagal pageidavimą :)

2007-aisiais, trys profesoriai dėstantys vienoje Colorado aukštojoje mokykloje, surinko stulbinančius faktus apie populiacijas, skirtingas kultūras ir technologijas į vieną 8 minučių prezentaciją (galite pamatyti ją čia). Prezentacija tapo populiari, nors ir gan nuobodoko pateikimo. Bet neįtikėtini faktai atkreipė žmonių dėmesį, tad nenuostabu, kad po jos sekė ir spin-off’ai. Vienas iš ryškiausių ir įsimintiniausių: Sony prezidento pristatytas klipukas, kurį jis rodė svarbiausiesiems įmonės vadovams Romoje vykusio susirinkimo metu. Klipukas turėjo akcentuoti eksponentinius laikus, kuriuose gyvenam, bei būtinumą itin greitai judėti į priekį, bei tobulėti.

Ir nors šis klipas jau daugiau, nei 3 metų senumo, tačiau pateikiami faktai vis vien sugeba nustebinti. Šią prezentaciją rodė vienas iš užsienio dėstytojų, atvykusių į tarptautinę integruotą mokymo projektą Wisdom, vykusį mūsų koledže. Kviečiu šią prezentaciją pažiūrėti ir jus:

Panašūs straipsniai:

1. LikeviD: Nothing changes
2. LikeviD: DANCE@HERO
3. LikeviD: 360 interaktyviai

Vartojamoji paskola dažniausiai yra imama buitinei technikai įsigyti. Juk ne kartą žmonėms nutinka tokios situacijos, kai prisireikia, pavyzdžiui, dulkių siurblio, o pinigų (tos sumos) įsigyti reikiamam daiktui taip ir nėra tuo metu. Tada dažniausiai imama vartojamoji paskola. Ir žmogui gerai – nusiperka savo norimą prekę, ir bankams ar įmonėms, kurie teikia vartojamąją paskolą gerai – jos gaus palūkanas už paskolintus pinigus.

Vartojamoji paskola dažniausiai yra išduodama iš karto toje vietoje, kurioje perkate kažkokią prekę ar paslaugą. Užsienyje vartojamosios paskolos labai paplitusios. Taip pat jos gali būti žinomos dar kitu pavadinimu – vartojamieji kreditai. Turbūt visiems jau yra tekę matyti filmuose, kaip pasiturintys, bet neišgalintys įsigyti norimo daikto amerikiečiai ima kreditines korteles (angl. credit cards), kad patenkinti savo poreikius.

Vartojamosios paskolos gali būti teikiamos keletu būdų. Vienas būdas gauti tam tikrą sumą pinigų yra pats paprasčiausias. Jūs sudarote sutartį su banku ar tai kreditus teikiančia kompanija, ir pinigai po sutarto laiko tarpo pasiekia jūsų banko sąskaitą. Galimas ir kitas atvejis, kai panaudojamas tas pats principas, kuris naudojamas ir JAV bei kitose šalyse, kai teikiama vartojamoji paskola. Jūs gaunate kreditinę kortelę, kurios limitas yra, pavyzdžiui, 600 litų. Nuėję į parduotuvę jūs galite nusipirkti bet kurią prekę, kurios kaina neviršija 600 litų. Ir nebūtinai vieną prekę. Galite pirkti jų daug. Svarbiausias dalykas – neviršyti kreditinės kortelės limito.

Nepatartina imti vartojamosios paskolos su nelimituota sąskaita. Dažnai įvykus apmaudžioms klaidoms, ar kai koks žmogus, kuris turi pasiėmęs vartojamąjį kreditą, praranda savo kortelę, jo kortele pasinaudojama. Žiniasklaidoje minimas ne vienas įvykis, kai niekuo dėtas žmogus turi sumokėti milžiniškas sumas pinigų įmonėms už paslaugas ar daiktus, kurių neužsisakė.

Bet ką man daryt, jei su galva negerai ir miegantys smegenai generuoja daug geresnius dalykūs nei nemiegantys?

Vakar nušalau intelektą.
Naktį sapnuoju urvus ir medines dėžes, pilnas senų nuotraukų drožinėtais mediniais rėmeliais. Žmonių jose nepažįstu, tačiau žinau, kad turėčiau.
Viduryje urvo – milžiniškas narvas su ypatingo grožio pelėda. Jos akys išplėstos, seka kiekvieną judesį.
Sėdžiu prie išėjimo iš olos. Prieš mane kalnai ir esu įsitikinusi, kad ten – Gruzija. Senų pastatų likučiai išlygiuoti lygiagrečiomis linijomis. Noriu išeiti į lauką, bet negaliu – tolumoje kažkas nešioja didelius juodo akmens kryžius.
„Hoooo Hooo“ – sako pelėda.

Mano pelėdos mėnesiu vėluoja.