Straipsnių Direktorija

Pasaulyje yra daugybė profesijų. Vienos jų yra labai senos, siekiančios net kelis tūkstančius metų prieš Kristų, tarkim, statytojų. Kitos, pavyzdžiui, informatikų, yra gana naujos, tačiau kasdien vis labiau augančios ir besiplėtojančios…

Tekstų, kurių vertimus turi pateikti vertėjai, gali būti visokiausių: nuo lengviausio iki sunkiausio. Tarkim, norint išversti asmens dokumentą, tereikia žinoti pačią kalbą ir vertimą atlikti kruopščiai bei atidžiai – nepadaryti korekt

Tiek vertimų biurų klientai, tiek ir patys vertėjai pritaria, kad vertimas turėtų būti patikrintas kito gimtakalbio asmens (redaktoriaus ar kito vertėjo) ir tinkamai suredaguotas, taip užtikrinant vertimo kokybę. Tačiau vis tik ne visi vertė…

Vardų yra galybė. Jau vien Lietuvoje vaikams vardus renkame iš maždaug 4000 variantų (nors, kaip žinia, konkrečiu laikotarpiu „pagal madą“ vis būna kurių nors vardų „pikas“, kai kiti tuo metu būna nustumiami į šoną laukti, kol v

Vos prieš keletą metų vertimų biurai, kurie skelbėsi verčią į daugelį įvairių pasaulio kalbų, iš tiesų galėjo pasiūlyti tik keletą kalbų porų, o ir tokias paslaugas teikdavo toli gražu ne kiekvienas vertimų biuras. Tuometiniuose ve…

Net sunku įsivaizduoti, kiek vertimų visame pasaulyje yra padaroma per dieną. Juk verčiama yra viskas – pradedant etikečių (dažniausiai iš karto keliomis kalbomis) ant avižinių dribsnių pakuotės bei kitų maisto ar buities prekių apibūd…

Daug kas mano, jog išversti tekstą į kitą kalbą yra visai nesunku, jei tik žinai tos kalbos gramatiką ir gali susišnekėti. Deja, viskas nėra taip paprasta. Teko skaityti internetu parsisiųstą grožinės literatūros žanro knygos vertimą, …

Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo įvairių technologijų, kurios gimsta tiesiog „ne dienom, o valandom“… Savo gyvenimo be įvairių technologijų naujovių turbūt nebeįsivaizduoja ne tik išsilavinęs specialistas, bet ir kiekvienas, gyvenantis šiuolaikiniame pasaulyje – juk net ir paprasčiausias mobilusis telefonas ar televizorius nuolat keičiasi dėl naujųjų technologijų įtakos. Todėl nenuostabu, kad prireikus išsiversti norimą tekstą, ne vienam kyla mintis pasinaudoti ne vertėjų, bet naujos technologijos – mašininio vertimo – paslaugomis. Juk taip paprasta – įdedi verčiamą tekstą, pasirenki norimą kalbą ir paspaudi mygtuką. Pigu, greita ir patogu. Tačiau beveik kiekvienas, gavęs tokį vertimą, ne itin apsidžiaugia. Žinoma, tekstą suprasti dažniausiai galima, be to, toks vertimas visai tinkamas, jei Jums užtenka tik sužinoti, apie ką yra turimas tekstas: pats kalbos neišmanote, o vertėjo paslaugos per brangios. Bet jei Jums reikia kokybiško ir aiškaus vertimo – be vertėjo paslaugų neišsiversite. Juk kalba yra ne tik gramatikos taisyklių rinkinys (beje, net ir šiame lygmenyje mašininis vertimas dar nėra kokybiškas), bet ji pilna įvairiausių daugiaprasmių žodžių, kiekvienai kalbai būdingų spalvų ir atspalvių. O ką jau kalbėti apie įvairius posakius ir žodžių žaismą, kuriuos išvertus kompiuteriu neretai galima gauti „dienos anekdotą“?

Tad, kad ir kaip vertintume naująsias technologijas, grįžkime prie vertėjų. Kiekvienas save gerbiantis ir už tai pinigus gaunantis vertėjas net ir ne itin kokybišką originalų tekstą išvers kokybiškai, atsižvelgdamas į teksto stilių, kalbos subtilybes ir žodžių prasmes. Gavęs specializuotą tekstą, pasidomės platesniu kontekstu ir terminija. Vertėjas visuomet pateiks tik geriausią vertimo variantą. Beje, nereikėtų galvoti, kad vertėjas sėdi prie senais žodynais nukrauto stalo ir spausdina mašinėle. Šiuolaikiniai vertėjai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, yra neatsiejami nuo technologijų. Jau kurį laiką egzistuoja vertimų atmintys, kurios labai palengvina verčiant sutartis, instrukcijas ir panašius tekstus bei padeda sumažinti vertimų kainas. Vertėjai taip pat nuolat tobulinasi, plečia savo specializacijos žinias dalyvaudami įvairiose konferencijose ir vertėjų seminaruose, domisi naujais pasiekimais tiek vertimų, tiek apskritai įvairiose gyvenimo srityse. Todėl nepamirškime, kad net ir tobuliausi kompiuteriai dar negreitai, o gal ir niekada, neperpras ir neįgaus tobulo žmogiškojo kalbos jausmo, kurį turi ir puikiai savo darbe pritaiko vertėjas.

Vertimo biuras

Norinčiajam išsiversti tekstą dažnai kyla klausimas, kodėl skirtinguose vertimų biuruose skiriasi kainos. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir vertimų srityje už kokybę reikia mokėti. Daug kam gali atrodyti, kad tekstas gali būti išverstas tik vienu būdu, taigi ir kaina neturėtų skirtis. Nors tokia nuomonė nėra teisinga. Dažnai vertėjai save įvertina pagal atliekamo darbo kokybę. Taigi pigiai verčiantis vertėjas galbūt neišmano kalbos gramatikos, palieka daug korektūros klaidų, neišmano verčiamo teksto srities, jos terminijos. Geras, daug patirties turintis vertėjas reikalingas kiekvienam vertimų biurui, todėl jis gali kelti savo sąlygas ir pasirinkti jo kompetenciją atitinkantį atlyginimą. Už tai vertėjas darbui atiduoda visą save, jį atlieka kruopščiai ir atsakingai. Taigi geriau pasirinkti brangesnę paslaugą nei patvirtinti patarlę „Šykštus moka du kartus“.

Gan brangus yra vertimas žodžiu. Kodėl? Todėl, kad versti žodžiu gali tik daug patirties turintys, išsilavinę vertėjai. Dažniausiai jie iš anksto gauna vertimo medžiagą (apie ką bus vertimas) ir sugaišta daug laiko pasirengti vertimui. Taip pat vertimui žodžiu reikia pasiruošti ir psichologiškai, nes viskas vyksta dinamiškai. Vertėjas turi būti labai susikoncentravęs. Be to, sinchroniniam vertimui žodžiu (kai kalbėtojas kalba be pauzių, nesustodamas, o jo kalba verčiama iškart) reikalinga speciali įranga ir dažniausiai du vertėjai. Vertimo kaina priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, nuo vertimo specifikos, srities sudėtingumo. Taip pat nuo kalbos, iš kurios ar į kurią verčiama, retumo, nuo vertimo atlikimo skubumo. Nuo to, ar tekstas turi būti atiduotas tik išverstas, ar dar ir suredaguotas. Visa tai pakoreguoja vertimo kainą. Vertimų biuruose galima tikėtis ir nuolaidų, pavyzdžiui, nuolatiniams klientams arba užsakant didelės apimties vertimą. Tai priklauso nuo konkretaus vertimų biuro.

Vertimo paslaugos

Norėdami išsiversti tam tikrą tekstą, susiduriate su klausimu, kaip pasirinkti vertėją. Nesvarbu, ar norite ką nors išsiversti raštu ar žodžiu, vertėjai turi būti ir užsienio kalbos specialistai, ir nuolat tobulinti lingvistines žinias tam tikroje srityje. Vertėjas privalo sugebėti ne tik išversti atskirus žodžius, bet ir sujungti juos į visumą, tekstą padaryti prasmingą. Visumos prasmė pažodiniame vertime neatsispindi. Jeigu jums reikia vertėjo raštu, ieškokite rašymą, redagavimą, informacijos paiešką ir terminų vartojimą įsisavinusių vertėjų. Jeigu vertėjas tobulinosi savo vertimo kalbos šalyje, yra ten gyvenęs, žino jos kultūrą ir papročius, jis turi be galo didelį pliusą. Jums prireikus vertėjo žodžiu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vertėjas labai gerai kalbėtų abiem kalbomis, turėtų gerą atmintį, mokėtų susikoncentruoti. Vertėjai žodžiu privalo ypač tiksliai išversti mintį, atspindėti nuotaiką, pateikti informaciją tokiame pačiame stiliuje. Bet kokiu atveju geriausia, kai vertėjas specializuojasi tam tikroje srityje: teisėje, medicinoje, technikoje ir panašiai.

Dar viena dilema, su kuria galite susidurti, tai nežinojimas, ar pasirinkti individualų vertėją ar vertimų biurą. Ir tie, ir tie siūlo kokybiškas paslaugas. Jei jums dažnai reikia versti specializuotus tekstus, geriausia bendradarbiauti su vienu tos srities specialistu, kuris per ilgą laiką jau yra įvaldęs tos srities terminus, stilių. Tačiau toks vertėjas gali dirbti ir individualiai, ir vertimų biure. Kad ir ką nuspręstumėte, paprašykite ankstesnių vertimų pavyzdžių, galbūt kvalifikaciją liudijančių dokumentų. Taip būsite tikresni dėl vertimo kokybės. Vertimų biuras yra labai naudingas tada, kai reikia vertimų įvairiose srityse ir iš / į keletą užsienio kalbų. Tokiu atveju vertėjai bus vienoje vietoje, t. y. vertimų biure, ir jums nereikės jų ieškoti atskirai. Didžiausia vertėjų pasiūla yra didmiesčiuose, pavyzdžiui, vertimų biuruose Kaune ar Vilniuje.

Šiandien su vertimais susiduriame kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje ir dažniausiai apie tai nė nepagalvojame. Žiūrime užsienio kino filmus, televizijos laidas, kurias juk kažkam reikėjo išversti, kad mes – lietuviai – galėtume suprasti. Klausomės žinių iš viso pasaulio, jos irgi išverstos iš kitų kalbų. Televizoriai ir radijo aparatai šiandien Lietuvoje taip pat negaminami, juos gamina užsienyje, bet prie jų pridedamos instrukcijos keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių, – visa tai irgi vertimai. Tą patį galima pasakyti ir apie bet kurį kitą buitinės technikos prietaisą, medikamentą ir daugelį kitų prekių. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintų maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos gaminių sudėtinės dalys ant pakuočių nurodytos keliomis kalbomis. Europos Sąjungos, į kurią Lietuva priimta 2004 m., standartai reikalauja, kad prie kiekvieno gaminio pridėtas aiškinamasis tekstas būtų suprantamas kiekvienam ES gyventojui, todėl tie tekstai verčiami į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ir dar į kai kurias kitas. Be to, ir į pačios ES valdymą didelį indėlį įdeda vertėjai žodžiu, kurie padeda susikalbėti skirtingų tautybių žmonėms, ir vertėjai raštu, verčiantys priimtus nutarimus, rezoliucijas, direktyvas ir kitus dokumentus į visų šalių narių kalbas.

             Vertėjai, kaip ir kitų senųjų profesijų atstovai, turi savo globėją. Tai šventasis Jeronimas (347–420 m. e. m.), iš sen. graikų ir hebrajų kalbų išvertęs į lotynų kalbą visą Bibliją ir parašęs jai komentarus. Būtent šv. Jeronimo atliktą Biblijos vertimą, vadinamą Vulgata, Romos katalikų bažnyčia laiko oficialiu Šventojo Rašto knygų vertimu. Kadangi šv. Jeronimas 35 metus praleido Betliejuje, jo parašyti Biblijos komentarai labai padeda Šventojo Rašto archeologijos tyrinėtojams.

Legenda byloja, kad šv. Jeronimas mokėjęs susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis. Kartą Sirijos dykumoje Jeronimą ir jo palydovus vienuolius užpuolęs sužeistas, iš skausmo kone pamišęs liūtas. Jeronimas nepabūgęs šio plėšrūno, bet ištraukęs jam iš letenos dyglį ir išgydęs žvėrį. Vėliau Jeronimas liūtą prisijaukinęs ir šis nesitraukdavęs nuo vyro nė per žingsnį. Paveiksluose šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, su knyga, kaukole ir liūtu.

            Šv. Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30 d. Betliejuje (kiti šaltiniai mini 419 m.). 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), kuri įkurta 1953 m., šv. Jeronimo mirties dieną paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30 d. savo profesijos šventę vertėjai raštu ir žodžiu švenčia visame pasaulyje – tiek dirbantys vertimų biuruose, tiek individualiai. Lietuvoje įsteigta ir speciali Šv. Jeronimo premija, kurią nuo 2005 m. už reikšmingą indėlį į grožinės literatūros vertimą skiria Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Vertimai gali būti atliekami raštu arba žodžiu. Vertimas žodžiu yra daug labiau varginantis ir daugiau pastangų reikalaujantis darbas. Tokiu atveju neužtenka tik mokėti kalbą. Reikia išmanyti sritį, apie kurią bus kalbama, arba bent jau būti susipažinus su tema. Tokį vertimą rekomenduojama užsisakyti kuo anksčiau, kad vertėjas turėtų laiko pasiruošti. Vertimų biurai (ypač didžiuosiuose miestuose –Vilniuje, Kaune) turi vertėjų, kurie sugeba versti ne tik raštu, bet ir žodžiu. Vertimas žodžiu skirstomas į sinchroninį ir nuoseklųjį. Nuosekliojo vertimo atveju kalbėtojas, pabaigęs mintį, padaro pauzę, kurios metu vertėjas išverčia. Dažniausiai samdomas vienas vertėjas, bet jei vertimas trunka ilgai, rekomenduojami du vertėjai. Tokiu atveju su vertimo biuru galima tartis dėl nuolaidos. Verčiant sinchroniškai, kalbėtojas kalba be pauzių, nesustodamas, o jo kalba verčiama iškart. Tokiam vertimui reikalinga speciali įranga ir dažniausiai du vertėjai. Bet kuriuo būdu verčiant vertėjams turėtų būti suteikta poilsio minučių, kad jie galėtų pailsėti.