Straipsnių Direktorija

Paprastai mes, pasirinkę vertėją, tikimės, jog jis bus kompetentingas ir gerai išmanantis tai, apie ką yra verčiamas tekstas. Tačiau ar dažnai pagalvojame, kad prieš tapdamas konkrečios srities specialistu, vertėjas turi nueiti gan ilgą kelią, ieškodamas „savo“ temų ir sukaupti nemažai patirties, kad bent vienoj ar keliose srityse būtų tikras „asas“. O kaip visa tai vyksta? Koks yra tas vertėjo kelias?

Turbūt nesunku nuspėti, kad net ir baigęs specialius vertėjų kursus ar filologiją, žmogus dar neturi didelės vertimų patirties ar žinių specialioje srityje, todėl jis priverstas versti bet kokius tekstus: nuo statybinio krautuvo instrukcijos iki puodų žiedimo proceso aprašymo, nuo paprasto gimimo liudijimo iki didžiulės apimties sutarčių ar įstatų vertimų. Žinoma, tokia situacija nėra ideali, bet tik po daugelio įvairių tekstų vertimų vertėjas pats atranda savo „arkliuką“ arba tiesiog nori nenori sukaupia nemažą vienos ar kelių specializuotų sričių vertimų bagažą.

Kita vertus, net ir turėdamas daug žinių apie konkrečią sritį, vertėjas visuomet turi domėtis visomis naujienomis, susijusiomis su jo specializacija. Pavyzdžiui, jei vertėjo sritis yra skaitmeninės technologijos, jis nuolat turi rinkti informaciją apie naujausias technologijų tendencijas ir atradimus, nes ypač šioje srityje viskas keičiasi tiesiog kosminiu greičiu. O jei, tarkim, jo specializacija yra medicina, jis turi nuolat domėtis ir gilintis į įvairius pasiekimus šioje srityje, nes nuolat yra skelbiama apie įvairių naujų tyrimų rezultatus bei atradimus, be to, vertėjas negali palikti nuošaly chemijos, farmacijos ir kitų su medicina susijusių sričių. Negana to, net ir būdamas tik vienos ar kelių specifinių sričių vertėju, jis turi niekuomet neatsilikti nuo įvairiausių įvykių, nes bet kokia informacija anksčiau ar vėliau gali praversti net ir specifinėse srityse – juk labai dažnai viskas būna labai persipynę…

Kaip nuo seno sakoma, specialistas vertėjas žino daug apie mažai (tik apie siaurą sritį), jo žinios vis labiau siaurėja koncentruojantis kuo giliau į vieną sritį ir kuo toliau mokosi bei renka žinias, tuo labiau supranta, kad žino viską apie nieką. Tuo tarpu bendrosios srities vertėjas žino mažai apie daug (apie daugelį sričių), ir kuo toliau plėsdamas žinias į „visas puses“, tuo labiau supranta, kad nieko nežino apie viską.

Todėl apibendrinant galima pasakyti, kad idealiausias vertėjas yra tas, kuris šalia plataus bendro išsilavinimo turi bent vieną ar kelias konkrečias sritis ir jose yra tikras žinovas.

Vertimo biuras, vertimo paslaugos

Naujienų portalas Delfi.lt 2010 m. kovo 10 d. rašė apie tai, kaip žmogus nusipirko dulkių siurblį ir labai nustebo vietoj gaminio aprašymo radęs lietuviškų žodžių kratinį.

Valstybinė kalbos inspekcija padarė išvadą, kad tekstas tik primena lietuvių kalbą, tačiau apskritai yra nesuprantamas. Šį atvejį inspekcija pavadino akibrokštu.

Nesant gaminio instrukcijos vertimo, klientas turi teisę grąžinti prekę – juk negalì naudoti gaminio, jei nežinai kaip! Savo ruožtu gamintojas rizikuoja patirti finansinį smūgį: jei dėl netinkamos instrukcijos nukentės vartotojas arba bus padaryta žala tretiesiems asmenims, gamintojas privalės kompensuoti.

LG teigė, kad tekstas buvo verčiamas naudojantis automatine vertimo programa, prieinama internete. Vertimo specialistams kelia juoką, jei kas rimtus teisinius ar techninius tekstus visiškai patiki automatinei vertimo programai. Anot jų, vertėjo ir redaktoriaus paslaugos būtinos!

Automatinės vertimo programos tobulėja, todėl jomis vis dažniau naudojamasi ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir darbe. Daugeliui tai puiki priemonė, leidžianti perskaityti tekstus nesuprantama kalba. Žinoma, yra kalbų, su kuriomis automatinės vertimo sistemos susidoroja puikiai: išverčia stebėtinai tiksliai, taikliai. Tai pasakytina apie anglų ir ispanų kalbų kombinaciją. Tačiau verčiant, pavyzdžiui, į baltų kalbas, kurios priklauso fleksinių kalbų grupei, rezultatas dažniausiai šokiruoja.

Keista, kad tokia rimta kompanija kaip LG Electronics ryžosi tokiu būdurizikuoti savo reputacija. Įmonė jau atsiprašė kliento ir pasitelkė į pagalbą vertimų biurą, kad pašalintų klaidas.

Gali būti, kad šis atvejis rodo, jog daugelis kompanijų vis labiau linksta naudotis automatinėmis vertimo programomis. Tačiau šios niekada negalės pakeisti profesionalių vertėjų. Nors šiandien nemažai darbų vietoj žmogaus atlieka mašinos, nėra pagrindo manyti, kad jos gali atlikti bet kokį protinį darbą – tuo labiau rišlaus teksto vertimą!

Automatinės vertimo programos pačios savaime nėra blogas dalykas. Tai dar vienas žingsnis siekiant patobulinti informacijos prieinamumą, susižinojimo būdus. Jos padeda taupyti laiką ir pinigus. Tačiau automatinis vertimas – vis dar ateities klausimas ir šiandien mes negalime versti svarbių dokumentų naudodami automatinį įrankį.

Nusisekęs vertėjo darbas daugiakalbėje terpėje gali lemti labai daug: raštiška informacija iškalbi, ji leidžia spręsti apie įmonę, kurios nežinome, sukuria jos įvaizdį užsienyje. Vertėjas yra tarpininkas, be kurio neapsieinama, nes kalba – tai ne raidžių junginiai, o subtili kodų sistema. Norint gerai išversti tekstą, būtina gerai pažinti ir pastebėti visas gramatines, stilistines ir emocines ypatybes. Retas vertėjas geba perteikti mintis kita kalba preciziškai, nepriekaištingai.

Vertimo paslaugos

Vertimas žodžiu yra pranešimo ar kitokio pobūdžio teksto žodinis vertimas. Vertimo žodžiu istorija menkai dokumentuota, tačiau apskritai tyrinėtojai sutaria, kad tai daug senesnė veikla nei vertimas raštu. Nuo pastarojo ji skiriasi keliais aspektais. Pirma, žodžiu verčiantis asmuo privalo sugebėti daug daugiau: be kita ko, jis turi būti žodinio kontakto specialistas. Antra, raštu verčiantis vertėjas, prieš atiduodamas galutinį variantą, turi santykinai neribotas galimybes atlikti pataisymus, o žodžiu verčiantis žmogus turi sukurti produktą „realiuoju laiku“ be galimybės grįžti ir pataisyti. Kitaip tariant, vertimas žodžiu, skirtingai nei vertimas raštu, yra negrįžtamas, netaisomas ir nepatikrinamas procesas. Trečias dalykas, vertėjas visas būtiniausias žinias turi turėti iš anksto, nes gauti kolegų patarimą ar peržvelgti nuorodas vertimo metu neįmanoma. Taigi vertėjai žodžiu yra vykdytojai, priimantys sprendimus savarankiškai, patiriantys tiesioginį susidūrimą su klientu, jų darbo diena daug įtemptesnė.

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos

Galimybė bendrauti, nuolat semtis naujų žinių, lavinti kalbą, malonumas bei būtinybė skaityti bei daugelį kitų dalykų apima viena profesija – vertėjo profesija. Tačiau nepaisant visko, tai ko gero yra ir viena iš sudėtingiausių profesijų. Juokais netgi sakoma, kad sunkiausia profesija, susijusi su fiziniu darbu – kroviko, o sunkiausia profesija, susijusi su protiniu darbu – vertėjo. Gal tai tiesa, o gal ir ne, bet kad vertėjo darbas nėra lengvas tikriausiai pritartų kiekvienas. Juk neužtenka tik gerai išmanyti originalo ir vertimo kalbą, – būtina turėti žinių daugelyje įvairių sričių, neatsilikti nuo politinių naujienų, gerai išmanyti kultūrinius dalykus. Tai ypač pravartu vertėjams, kuriems tenka vertėjauti žodžiu. Kaip ir kiekviena kita profesija, vertėjo profesija turi ir pliusų, ir minusų.

Štai pagrindiniai vertėjo profesijos pliusai:

vertėjams atsiveria plačios saviraiškos galimybės: vertėjas gali pasirinkti keletą darbo pobūdžių – vertimas žodžiu (sinchroninis arba diachroninis vertimas) – netgi galimybė dirbti Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje, vertimas raštu, pasirenkant sritį – dokumentacija ir su teisės aktais susiję dokumentai, knygų ar straipsnių vertimai, reklamų ar filmų vertimai ir kt.;

vertėjai, mokėdami kitą kalbą, be savo pagrindinės profesijos neretai tampa ir gidais, užsienio šalies reporteriais ar diplomatinės atstovybės darbuotojais;

vertėjai nuolat tobulėja versdami labai skirtingo pobūdžio tekstus, bendraudami su skirtingais žmonėmis ir gilindamiesi į skirtingų kultūrų klodus.

Vertėjo profesijos minusai:

vertėjai dažniausiai būna laisvai samdomi žmonės, todėl jų darbo krūvis labai nepastovus: jei vieną mėnesį jis gali turėti didelį ir pelningą vertimą ar daugybę mažesnių vertimų, kitą mėnesį – jau vos vieną kitą tekstą ar vertimą žodžiu (ypač šie skirtumai juntami pagal metų laikus);

dėl tų pačių priežasčių vertėjui gana sunku tvarkyti savo finansus, nes jo pajamos kiekvieną mėnesį yra labai nepastovios. Be to, kadangi vertėjas dažniausiai būna ne etatinis darbuotojas, jam tenka mokėti papildomus mokesčius valstybei.

Nepaisant visų pliusų ir minusų, kiekvienas žmogus pasirenka profesiją pagal savo norus, bet vertėjo profesija yra labai gera tuo, kad ją gali pasirinkti bet kokio temperamento žmogus – ramesnio charakterio, kruopštus žmogus galės nesunkiai save realizuoti vertėjo raštu profesijoje, o mėgstantis keliauti ir viskuo besidomintis aktyvus žmogus – pasirinkęs vertėjo žodžiu profesiją.

Vertimų biurai

Profesinės etikos ir jos nuostatų reikšmė vertėjo darbe yra labai didelė. Vertėjo profesijos esmė – perteikti gautą informaciją kita kalba. Vertėjui būtina aiškiai suvokti, kad jis prisiima visišką atsakomybę už tai, kad verčiant (jokio skirtumo – raštu ar žodžiu) viskas: žinios, duomenys, faktai, teksto turinys ir t. t., būtų perteiktas adekvačiai, t. y. atitiktų originalą.

Štai keletas vertėjo darbo etikos nuostatų:

• neatskleisti gautos informacijos;
• su klientu (užsakovu) elgtis pagarbiai;
• pageidautina įdėti pastangų, kad su darbdaviais siejantys santykiai būtų paremti tarpusavio pagarba;
• eksremaliomis aplinkybėmis mokėti susivaldyti, išlikti ramiam;
• nelengva, bet reikia stengtis būti korektiškam ir nuolaidžiam bendraujant su klientu, užsakovu ar darbdaviu, net jei jie dėl tam tikrų priežasčių susinervinę, nepatenkinti ar net įniršę;
• į darbą ar susitikimą su užsakovu vertėjas turi atvykti apsirengęs tvarkingai, pagal situaciją;
• vertėjas turi būti punktualus, dėmesingas, malonus;
• verčiant susilaikyti nuo komentarų, be reikalo nekišti savo minčių, pastabų, nereikšti savo asmeninės nuomonės ar nusistatymo aptariamu klausimu;
• net jei atsiranda sunkumų išversi kokią kalbos [kalbėjimo] / teksto dalį, negalima nieko praleisti nepamatuotai;
• vertėjas turėtų paaiškinti mentaliteto ypatybes, tautos kultūros ir tradicijų savitumus, kurie jam žinomi, tačiau gali būti nesuprantami kalbėjimo akto dalyviams;
• nuolat kelti savo kvalifikaciją, siekti profesinio meistriškumo, domėtis įvairiomis žmonių veiklos sritimis: ekonomika, politika, finansais, aplinkosauga, sportu ir kt., orientuotis tais klausimais;
• dalytis patirtimi su jaunesniais ir mažiau išmanančiais vertėjais;
• laikytis korporatyvinio solidarumo bei profesinės etikos ir tokiu būdu formuoti gerą visuomenės nuomonę apie vertėjo profesiją.

Vertimo paslaugos, vertimų biuras

Vertėjo profesijos standartas numato ir apibrėžia, kokių žinių, gebėjimų ir įgūdžių reikia, kad žmogus, norintis dirbti vertėju žodžiu ar raštu, būtų kompetentingas, t. y. sugebėti teikti kokybiškas vertimo žodžiu ar raštu paslaugas, labai gerai vykdyti savo įsipareigojimus, uždavinius ir t. t. Pateikiame profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu aprašymą, kad galėtumėte susidaryti vaizdą šiuo klausimu, pagalvoti, ar norėtumėte ir sugebėtumėte priimti šį iššūkį, ar jums patiktų šitoks darbas, ar būtumėte pasirengę laikytis toliau nurodytų reikalavimų, siekdami vis geresnio rezultato ir gero specialisto vardo.

Žinios

Profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu reikalavimai:

• darbo kalbų, pvz., anglų, vokiečių ir rusų ar anglų, rusų ir prancūzų ir t. t., kombinacijos;

• Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių k.;

• tarpkultūrinis bendravimas;

• vertimo teorija ir metodika;

• šiuolaikinės profesionalaus vertimo technologijos;

• žinios apie ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius procesus;

• dalyko srities išmanymas, žinios apie verčiamo darbo sferą.

Bendri sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nustato, ką privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu. Tai yra:

· gebėjimas gauti reikiamą profesinę informaciją;

· gebėjimas laikytis darbo eigos nuoseklumo, kai darbas yra iš kelių tarpusavyje susijusių etapų;

· gebėjimas vartoti srities terminus, naudotis techniniais standartais;

· gebėjimas naudoti su sritimi susijusius norminius aktus;

· gebėjimas laikytis srities profesinės etikos.

Atskirai išskiriama dar pora vertėjams keliamų bendrų reikalavimų:

• gebėjimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą ir rengti mokslinius tiriamuosius pranešimus;

• gebėjimas rašyti tiriamąjį / apžvalginį darbą.

Specifiniai sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo specifinius sugebėjimus, kuriuos privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu.

Specifiniai sugebėjimai, kurių reikalaujama ir iš vertėjų žodžiu, ir vertėjų raštu:

• puikiai mokėti gimtąją kalbą ir užsienio kalbą / kalbas;

• gebėti įvertinti, ar įgyti profesiniai įgūdžiai atitinka profesinį standartą bei tarptautinio darbo rinkos reikalavimus;

• gebėti analizuoti, vertinti ir naudoti savo srities tyrimus bei naujas technologijas.

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui žodžiu:

• gebėjimas gerai nustatyti balso organų padėtį;

• pastabų darymo technikos išmanymas;

• gebėjimas naudotis nuosekliojo vertimo technika;

• gebėjimas naudotis sinchroninio vertimo technika;

• gebėjimas naudotis kitokia vertimo technika.

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui raštu:

• analitinė ir strateginė srities problemos analizė, gebėjimas išspręsti problemą;

• gebėjimas dirbti su dokumentais.

Bendro pobūdžio reikalavimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo bendro pobūdžio sugebėjimus, būtinus tiek vertėjams raštu, tiek vertėjams žodžiu.

Taikoma ir vertėjams žodžiu, ir vertėjams raštu:

• gebėti bendrauti su žmonėmis tinkamai, dalykiškai;

• pažinti elektronines informacines priemones ir mokėti jomis naudotis;

• gebėti orientuotis klausimais, aktualiais savo šalyje ir pasaulyje;

• gebėti orientuotis bei kaupti žinias ekonominiais, politiniais ir kultūriniais klausimais;

• gebėti kritiškai vertinti, analizuoti ir sintezuoti;

• gebėti aiškiai, suprantamai reikšti mintis.

Taikoma vertėjams žodžiu:

• lavinti atmintį;

• prisitaikyti prie aplinkybių;

• atlaikyti įtampą.

Taikoma vertėjams raštu:

• gebėti savarankiškai priimti sprendimus, neperžengiant savo kompetencijos ribų;

• organizuoti savo darbą.

Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti:

Tardytojas: – Kur dėjai pinigus už elnius?

Čiukčia: – Nieko nežinau, kokie pinigai?

Vertėjas: – Čiukčia sako, kad nieko nežino.

Tardytojas: – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi – sušaudysim vietoje.

Čiukčia: – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus.

Vertėjas: – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.

Užeina bosas į ofisą su grupele užsieniečių ir sako sekretorei:

- Onute, man prašau geros kavos, o tiems penkiems ožiams – šiaip kokių pamazgų.

Iš grupės pasigirsta balsas:

- Keturiems ožiams. Aš – vertėjas.

Vertėjas gauna užsakymą išversti tekstą iš 400 žodžių.

Klientas: – Kiek laiko užtruks?

Vertėjas: – Maždaug apie savaitę.

Klientas: – Visą savaitę versite 400 žodžių? Dievas visą pasaulį sukūrė per 6 dienas…

Vertėjas: – Puiku. Tuomet pasižiūrėkite į visą pasaulį, o tada ateikite vertimo.

Vertimai

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tekstą išversti gali bet kas, bent kiek geriau mokantis kokią nors užsienio kalbą. Tačiau toli gražu taip nėra. Žinoma, išversti gali daugelis, tačiau ar tai bus kokybiškas vertimas jau visai kitas klausimas. Juk už kiekvieną daiktą ar paslaugą, už kurią susimokame, tikimės kokybiško rezultato. Žmogus, šiuo atveju pradedantysis vertėjas, turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius dalykus, padėsiančius jam pasiekti geriausią rezultatą ir pateikti puikų vertimą.

Tinkami įrankiai ir programos. Pirmiausia reikėtų iš anksto pasirūpinti žodynais (šiais laikais vertimams jau naudojami dažniausiai elektroniniai žodynai), terminų bazėmis ir kitomis automatizuoto vertimo priemonėmis, kurios labai palengvina vertėjo darbą. Pagaliau aktualūs tampa net ir tokie dalykai kaip spartus ir kokybiškas interneto ryšys bei gerai veikiantis kompiuteris, nes tai užtikrina vertėjo darbo našumą.

Išankstinis susipažinimas su tekstu. Prieš pradėdami versti, pirmiausia turėtumėte perskaityti visą tekstą (na, jei Jūsų turimas tekstas labai didelis ir jo perskaitymas užimtų nemažą laiko dalį, rekomenduojama bent jau atidžiai jį peržiūrėti). Tai padės Jums suprasti pačią teksto esmę ir įvertinti jo sunkumo lygį, nustatyti vertimo trukmę.

Teksto stiliaus apibrėžimas. Teksto stilių apsibrėžti būtina dar prieš pradedant versti. Jūs turite tiksliai žinoti, koks yra šio teksto stilius, kad vertime galėtumėte išlaikyti originalaus teksto stilių, pasirinktumėte tinkamus terminus ir atkreiptumėte dėmesį į kitus su stiliumi susijusius dalykus.

Išlaikyti teksto esmę. Labai svarbu, kad tekstas būtų tikslus, raiškus, atitiktų originalo stilių, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tai turi būti pažodinis originalo vertimas. Labai svarbu (ypač tai aktualu kalbant apie grožinius tekstus), kad tekstas būtų gyvas ir sklandus, o tai tikrai nepavyks, jei kiekvienas sakinys bus verčiamas tiksliai pažodžiui. Kartais gali netgi tekti parinkti posakį ar frazę, atitinkantį originalą, bet tinkantį konkrečiai tos šalies situacijai.

Perskaityti išverstą tekstą. Kad ir koks sunkus ir ilgas tekstas bebūtų, ar net jei manote, kad tekstą išvertėte nepriekaištingai, vis tiek būtinai visą vertimą perskaitykite dar kartą. Tik taip galėsite įsitikinti, kad nepalikote gramatinių, sintaksės ar stiliaus klaidų.

Pasikonsultuoti su gimtakalbiu. Jei tik turite galimybę, būtinai paprašykite žmogaus, kuriam kalba, į kurią verčiate, yra gimtoji, kad perskaitytų Jūsų vertimą ir, prireikus, suredaguotų tekstą. Tokiu atveju Jūsų vertimas bus tikrai nepriekaištingas.

Perskaityti vertimą „šviežiomis akimis“. Jei neturite galimybės susisiekti su gimtakalbiu, bet vertimą galite atiduoti kitą dieną, būtinai savo vertimą dar kartą perskaitykite kitą rytą „šviežiomis akimis“. Deja, vertimų praktikoje dažniausiai egzistuoja vadinamieji „deadline‘ai“, dėl kurių vertėjas privalo savo darbą padaryti kokybiškai per itin trumpą laiką.

Vis tik vadovaudamiesi čia pateiktais patarimais Jūs greitai tapsite puikiais vertėjais ir dėl savo žinių, kompetencijos ir įgūdžių galėsite pateikti tikslų ir visais atžvilgiais nepriekaištingą vertimą per trumpiausią įmanomą laiką.

Vertimas vilnius, vertimai Kaune

Seniai seniai, kai dar tik atsirado vertėjo profesija, vertėją buvo galima įsivaizduoti kaip žmogų, sėdintį prie stirtomis knygų apkrauto stalo, įnirtingai ieškantį žodžių žodynuose ir marginantį pieštuku ar rašikliu popierių. Vėliau, tobulėjant visam pasauliui, atsiranda spausdinimo mašinėlės, kuriomis netrukus ima naudotis ir vertėjai. Tačiau gyvenime niekas nestovi vietoje, todėl ir spausdinimo mašinėlės dabar jau yra greičiau antikvarinis reliktas, nei pagalbinis vertėjo darbo įrankis. Šiais laikais vos ne kas dieną randasi vis naujos technologijos, palengvinančios mums buitį, paįvairinančios pramogas bei daug naudos duodančios įvairiausiose kitose srityse. Nuo technologinių inovacijų neatsilieka ir vertimai bei vertėjai.

Šiais laikais vertėjams labai padeda įvairios automatizuoto vertimo priemonės (angl. computer-aided translation, CAT), kurios palengvina ir paspartina visą vertimo procesą. Pagrindinės automatizuoto vertimo rūšys yra, pavyzdžiui, elektroniniai žodynai, leidžiantys daug greičiau surasti reikiamą žodį ar frazę, duomenų pervedimo į elektroninę formą įrankiai, vertimo atmintys, padedančios tiksliau ir greičiau išversti tekstą, jei jau yra buvęs toks ar panašus žodžių, sakinių ar net ištraukų vertimas, terminų tvarkymo sistemos, vertėjo darbo stotys, leidžiančios dirbti su skirtingomis programinėmis įrangomis, tekstynų analizės priemonės, lygiagretinimo įrankiai ir kt. Tačiau, nors visos šios priemonės ir padeda vertėjams versti tekstus, už vertimo procesą vis tik lieka atsakingas pats vertėjas.

Visai kas kita yra automatinis vertimas. Tai internetinė vertimo priemonė, kur įvedus tekstą arba netgi internetinio puslapio adresą ir pasirinkus norimą kalbų porą iš karto galima gauti vertimą. Žinoma, iki kokybiško žmogaus versto teksto šioms priemonėms dar labai toli, nes toks vertimas tik padeda suvokti teksto esmę, tačiau prie automatinio vertimo šiuo metu dirbama labai daug įvairiose pasaulio šalyse, todėl jo kokybė laikui bėgant neabejotinai gerės.

Aptarus pagrindines jau egzistuojančias vertimo priemones galime pabandyti kilstelėti ateities skraistę – juk lieka dar daug erdvės naujų technologijų plėtotei. Viena iš įdomesnių planuojamų vertimo naujovių – automatinė vertimo priemonė mobiliesiems telefonams. Šią naująją vertimo technologiją tikisi per kelerius ateinančius metus sukurti bendrovė „Google“ – viena iš didžiausių automatinio vertimo priemonių, kuria naudojantis galima išversti tekstus iš 52 užsienio kalbų. Bendrovė naująją mobiliesiems telefonams pritaikytą technologiją ketina įdiegti apjungusi jau sukurtą balso atpažinimo sistemą ir automatinio teksto vertimo funkciją. Nors prie šios idėjos dirbama jau kurį laiką, vis tik didžiausia problema išlieka balso atpažinimas, nes skirtingų žmonių balsas ir tartis labai skiriasi. Bendrovė tikisi, kad programą bus galima „ištreniruoti“ atpažinti savininko kalbą. Ši priemonė neabejotinai padės komunikuojant, ypač su verslu susijusiose srityse, bei daugeliu kitų atvejų. Ir tai tik viena iš vertimo ateities naujovių, o jų, be abejonės, bus dar labai daug ir kol kas visai neįtikėtinų…

Vertimas Vilnius

Daug kas mano, jog išversti tekstą į kitą kalbą yra visai nesunku, jei tik žinai tos kalbos gramatiką ir gali susišnekėti. Deja, viskas nėra taip paprasta. Teko skaityti internetu parsisiųstą grožinės literatūros žanro knygos vertimą, kurios tekstas į „grožinį“ nepanėšėjo nei iš tolo. Aiškiai buvo matyti, kad tekstas buvo verstas vos pramokusio kalbą studento, per daug pasitikinčio savo naujai įgytomis svetimos jam kalbos žiniomis, arba, tai dar labiau tikėtina, naudojantis mašininiu vertimu, gautą vertimą pakoregavus tik gramatiškai, nesukant galvos dėl to, kuri daugiaprasmio žodžio reikšmė tame kontekste geriausiai tinka, nereto sakinio reikšmė beveik ar visiškai nesuvokiama, o apie patį kalbos stiliaus egzistavimą net ir neverta kalbėti. Gaila, bet tokį „vertimą“ net liežuvis nesiverčia vadinti vertimu, o „išverstas“ kūrinys nebesuteikia to ypatingo skaitymo malonumo.

Po tokio „šoko“ supranti, kad knygas geriausia pirkti knygynuose arba skaityti paimtas iš bibliotekų, o pačiam prireikus vertimo – ieškoti profesionalaus vertėjo. Žmogus, kuris su svetima kalba „bendrauja“ jau ne vienerius metus ir kuri jam jau tapusi sava, kuris išmano ne tik tos kalbos gramatiką, bet ir jaučia jos „pulsą“, bet kokį gautą tekstą pavers vertimu tikrąja šio žodžio prasme.

Jei verčiamas tekstas yra meninio pobūdžio, vertėjas įsigilins į teksto esmę, parinks kuo įvairesnių sinonimų ir adaptuotų tai kalbai posakių, išlaikys originalaus teksto gyvumą ir stilių. Jei tekstas specifinio ar enciklopedinio pobūdžio, vertėjas pasidomės išsamesne informacija ir pasistengs sukaupti kuo daugiau papildomų žinių, kurias galės pritaikyti versdamas tą tekstą. Vertėjams už puikius ir meniškus vertimus yra netgi skiriamos premijos: Tarptautinę vertėjų Šv. Jeronimo dieną, rugsėjo 30-ąją, teikiama „Šv. Jeronimo premija“; kasmet vasario mėnesį skiriama „Metų vertėjo krėslo premija“ už geriausią pastarųjų vienų metų grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertimą į lietuvių kalbą; Tarptautinę vaikų knygos dieną, balandžio 2-ąją, teikiamapremija vaikų ir jaunimo knygų vertėjams, įsteigta Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY). Be šių teikiamos ir kitos įvairios premijos, o 2007 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga netgi įsteigė „Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus“, kurios laureatai paskelbiami per kasmet Vilniuje vykstančią knygų mugę.

Visai į kitus aspektus vertėjui tenka atsižvelgti tuomet, kai tekstas yra oficialaus (pvz., sutartis, įgaliojimas, įstatymas ir kt.) ar techninio (pvz., įrenginio instrukcija ir pan.) pobūdžio. Tuomet jau dėmesys kreipiamas ne į teksto grožį, nors, žinoma, jis vis tiek lieka gramatiškai ir stilistiškai nepriekaištingas, bet į teksto tikslumą. Dažniausiai tokiuose tekstuose yra daug terminų iš vieno ar kelių žodžių, kurie visuomet turi būti verčiami vienodai, bei žodžių ar net sakinių konstrukcijų, kurios vartojamos kaip šablonai, todėl negali būti iškraipytos. Tokiais atvejais vertėjai naudojasi „vertimų atmintimis“, kurios, net jei didesnį tekstą verčia keletas vertėjų, leidžia sukurti vientisą ir tikslų tekstą.

Taigi, jei norime džiaugtis gerais ir kokybiškais tekstais, turime neužmiršti, kad už kokybę, kaip ir už bet kokį kitą gerą produktą, reikia mokėti, tačiau argi tai nėra verta, jei gauname kokybišką vertimą, o ne „šaltą dušą“?

Vertimo paslaugos

Vertėjo profesija tikriausiai atsirado jau tada, kuomet, kaip teigiama Biblijoje, pirmieji žmonės, sumanę pastatyti aukščiausią bokštą iki pat dangaus, tokiu savo užmoju užrūstino Dievą, todėl Jis sumaišė visų jų kalbas ir savo tikslo statytojai nepasiekė. Tačiau, nors bokštas ir neiškilo, žmonėms kaip nors reikėjo susikalbėti tarpusavyje. Taip, manoma, ir gimė vertėjo profesija. Lietuvoje, ypač paskelbus Nepriklausomybę ir atsivėrus vartams į pasaulį, vertimų poreikis tapo dar aktualesnis.

Kiekvienas, nusprendęs išsiversti reikiamą tekstą į kurią nors kalbą, ypač jei ji yra retesnė, turbūt pirmiausia pagalvoja apie vertimų biurą. O atėjęs ten jis gali išsiversti bet kokį tekstą: paprastą ar motyvacinį laišką, gyvenimo aprašymą, gimimo ar santuokos liudijimą, sutartį, įgaliojimą, brandos atestatą ar diplomą, įrenginio ar prietaiso instrukciją, įvairių vaistų ar cheminių buitinių priemonių aprašą, radijo ar televizijos reklamai skirtą ar bet kokį kitą tekstą.

Vertimų biure galima pasinaudoti ir vertėjo žodžiu paslaugomis. Vertimas žodžiu gali būti atliekamas dviem būdais – sinchroniškai ir nuosekliai. Jei vertėjo žodžiu prireikia teisme, notaro kabinete ar kokioje kitoje įstaigoje (kartais netgi bažnyčioje, kuomet yra suteikiamas santuokos sakramentas skirtingų tautybių žmonėms), jis vers nuosekliai – išklausęs visą sakinį ar didesnį fragmentą, tiksliai išvers jį į reikiamą kalbą. Sinchroninis vertimas dažniausiai atliekamas įvairių konferencijų, kongresų ar panašių renginių metu. Tuomet vertėjas tuo pačiu metu per ausines girdi tekstą ir per mikrofoną jį verčia klausytojams. Abiem atvejais verčiant žodžiu reikia labai didelio vertėjo susikaupimo, puikių lingvistinių žinių, geros orientacijos ir dar daug kitų specifinių dalykų.

Kartais į vertimų biurą atėję žmonės net neįtaria, jog čia jie gali gauti ir kitų paslaugų. Todėl, paklausus ar jiems reikės tik vertimo, kartais nustemba: – O ko gi dar galima tikėtis vertimų biure? Tuomet apsilankiusieji sužino, kad jų tekstas gali būti ne tik išverstas, bet ir puikiai suredaguotas kalbos ir stiliaus atžvilgiu. Ir tai galima pasakyti ne tik apie į lietuvių kalbą išverstus tekstus, bet ir apie bet kurios kitos kalbos tekstus, nes, prireikus, kiekvieną vertimą dar peržiūri ir suredaguoja gimtakalbis tos kalbos specialistas. Pasitaiko atvejų, kai į vertimų biurą atneštas originalus tekstas turi būti tik suredaguotas, pasitikint ten dirbančių ar su vertimų biuru bendradarbiaujančių specialistų kompetencija. Taip pat bet kuris tekstas vertimų biure gali būti sumaketuotas ir apipavidalintas pagal kliento reikalavimus, jau nekalbant apie savaime suprantamą dalyką, jog vertimas bus atspausdintas arba įrašytas į norimą laikmeną. Be to, prireikus, galėsite pasinaudoti ir spausdinimo bei fakso paslaugomis.

Ką gi dar gali pasiūlyti vertimų biuras? Ne vienas nustemba sužinojęs, kad atsineštą versti savo dokumentą vertimų biure gali dar ir pasitvirtinti notariškai. Beveik visuomet klientai nori, kad jų dokumentas, išverstas ir patvirtintas, galėtų kitoje šalyje galioti kaip išversta oficiali originalo kopija. Todėl atneštą dokumento originalą žmogus gali tiesiog palikti vertimų biure išversti, o atvykęs atsiimti jau gauti jį patvirtintą notariškai be jokio papildomo vertimų biuro mokesčio už šią paslaugą (susimokėti reikia tik už patį notarinį tvirtinimą).

Na, o kad vertimų biuro vaizdas būtų visiškai aiškus, galima užtikrinti, kad vos atvykus Jus visuomet su šilta šypsena pasitiks vertimų biuro administratorė, kuri suteiks visą reikiamą informaciją apie vertimų biuro paslaugas bei suderins su Jumis kainą, atsižvelgdama į teksto pobūdį ir kalbos dažnumą. Taip pat ji trumpąja žinute, skambučiu ar elektroniniu paštu praneš apie jau padarytą vertimą bei lauks apsilankant kitą kartą.

Vertimų biurai

Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo įvairių technologijų, kurios gimsta tiesiog „ne dienom, o valandom“… Savo gyvenimo be įvairių technologijų naujovių turbūt nebeįsivaizduoja ne tik išsilavinęs specialistas, bet ir kiekvienas, gyvenantis šiuolaikiniame pasaulyje – juk net ir paprasčiausias mobilusis telefonas ar televizorius nuolat keičiasi dėl naujųjų technologijų įtakos. Todėl nenuostabu, kad prireikus išsiversti norimą tekstą, ne vienam kyla mintis pasinaudoti ne vertėjų, bet naujos technologijos – mašininio vertimo – paslaugomis. Juk taip paprasta – įdedi verčiamą tekstą, pasirenki norimą kalbą ir paspaudi mygtuką. Pigu, greita ir patogu. Tačiau beveik kiekvienas, gavęs tokį vertimą, ne itin apsidžiaugia. Žinoma, tekstą suprasti dažniausiai galima, be to, toks vertimas visai tinkamas, jei Jums užtenka tik sužinoti, apie ką yra turimas tekstas: pats kalbos neišmanote, o vertėjo paslaugos per brangios. Bet jei Jums reikia kokybiško ir aiškaus vertimo – be vertėjo paslaugų neišsiversite. Juk kalba yra ne tik gramatikos taisyklių rinkinys (beje, net ir šiame lygmenyje mašininis vertimas dar nėra kokybiškas), bet ji pilna įvairiausių daugiaprasmių žodžių, kiekvienai kalbai būdingų spalvų ir atspalvių. O ką jau kalbėti apie įvairius posakius ir žodžių žaismą, kuriuos išvertus kompiuteriu neretai galima gauti „dienos anekdotą“?

Tad, kad ir kaip vertintume naująsias technologijas, grįžkime prie vertėjų. Kiekvienas save gerbiantis ir už tai pinigus gaunantis vertėjas net ir ne itin kokybišką originalų tekstą išvers kokybiškai, atsižvelgdamas į teksto stilių, kalbos subtilybes ir žodžių prasmes. Gavęs specializuotą tekstą, pasidomės platesniu kontekstu ir terminija. Vertėjas visuomet pateiks tik geriausią vertimo variantą. Beje, nereikėtų galvoti, kad vertėjas sėdi prie senais žodynais nukrauto stalo ir spausdina mašinėle. Šiuolaikiniai vertėjai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, yra neatsiejami nuo technologijų. Jau kurį laiką egzistuoja vertimų atmintys, kurios labai palengvina verčiant sutartis, instrukcijas ir panašius tekstus bei padeda sumažinti vertimų kainas. Vertėjai taip pat nuolat tobulinasi, plečia savo specializacijos žinias dalyvaudami įvairiose konferencijose ir vertėjų seminaruose, domisi naujais pasiekimais tiek vertimų, tiek apskritai įvairiose gyvenimo srityse. Todėl nepamirškime, kad net ir tobuliausi kompiuteriai dar negreitai, o gal ir niekada, neperpras ir neįgaus tobulo žmogiškojo kalbos jausmo, kurį turi ir puikiai savo darbe pritaiko vertėjas.

Vertimo biuras

Norinčiajam išsiversti tekstą dažnai kyla klausimas, kodėl skirtinguose vertimų biuruose skiriasi kainos. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir vertimų srityje už kokybę reikia mokėti. Daug kam gali atrodyti, kad tekstas gali būti išverstas tik vienu būdu, taigi ir kaina neturėtų skirtis. Nors tokia nuomonė nėra teisinga. Dažnai vertėjai save įvertina pagal atliekamo darbo kokybę. Taigi pigiai verčiantis vertėjas galbūt neišmano kalbos gramatikos, palieka daug korektūros klaidų, neišmano verčiamo teksto srities, jos terminijos. Geras, daug patirties turintis vertėjas reikalingas kiekvienam vertimų biurui, todėl jis gali kelti savo sąlygas ir pasirinkti jo kompetenciją atitinkantį atlyginimą. Už tai vertėjas darbui atiduoda visą save, jį atlieka kruopščiai ir atsakingai. Taigi geriau pasirinkti brangesnę paslaugą nei patvirtinti patarlę „Šykštus moka du kartus“.

Gan brangus yra vertimas žodžiu. Kodėl? Todėl, kad versti žodžiu gali tik daug patirties turintys, išsilavinę vertėjai. Dažniausiai jie iš anksto gauna vertimo medžiagą (apie ką bus vertimas) ir sugaišta daug laiko pasirengti vertimui. Taip pat vertimui žodžiu reikia pasiruošti ir psichologiškai, nes viskas vyksta dinamiškai. Vertėjas turi būti labai susikoncentravęs. Be to, sinchroniniam vertimui žodžiu (kai kalbėtojas kalba be pauzių, nesustodamas, o jo kalba verčiama iškart) reikalinga speciali įranga ir dažniausiai du vertėjai. Vertimo kaina priklauso ir nuo kitų dalykų. Pavyzdžiui, nuo vertimo specifikos, srities sudėtingumo. Taip pat nuo kalbos, iš kurios ar į kurią verčiama, retumo, nuo vertimo atlikimo skubumo. Nuo to, ar tekstas turi būti atiduotas tik išverstas, ar dar ir suredaguotas. Visa tai pakoreguoja vertimo kainą. Vertimų biuruose galima tikėtis ir nuolaidų, pavyzdžiui, nuolatiniams klientams arba užsakant didelės apimties vertimą. Tai priklauso nuo konkretaus vertimų biuro.

Vertimo paslaugos

Norėdami išsiversti tam tikrą tekstą, susiduriate su klausimu, kaip pasirinkti vertėją. Nesvarbu, ar norite ką nors išsiversti raštu ar žodžiu, vertėjai turi būti ir užsienio kalbos specialistai, ir nuolat tobulinti lingvistines žinias tam tikroje srityje. Vertėjas privalo sugebėti ne tik išversti atskirus žodžius, bet ir sujungti juos į visumą, tekstą padaryti prasmingą. Visumos prasmė pažodiniame vertime neatsispindi. Jeigu jums reikia vertėjo raštu, ieškokite rašymą, redagavimą, informacijos paiešką ir terminų vartojimą įsisavinusių vertėjų. Jeigu vertėjas tobulinosi savo vertimo kalbos šalyje, yra ten gyvenęs, žino jos kultūrą ir papročius, jis turi be galo didelį pliusą. Jums prireikus vertėjo žodžiu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vertėjas labai gerai kalbėtų abiem kalbomis, turėtų gerą atmintį, mokėtų susikoncentruoti. Vertėjai žodžiu privalo ypač tiksliai išversti mintį, atspindėti nuotaiką, pateikti informaciją tokiame pačiame stiliuje. Bet kokiu atveju geriausia, kai vertėjas specializuojasi tam tikroje srityje: teisėje, medicinoje, technikoje ir panašiai.

Dar viena dilema, su kuria galite susidurti, tai nežinojimas, ar pasirinkti individualų vertėją ar vertimų biurą. Ir tie, ir tie siūlo kokybiškas paslaugas. Jei jums dažnai reikia versti specializuotus tekstus, geriausia bendradarbiauti su vienu tos srities specialistu, kuris per ilgą laiką jau yra įvaldęs tos srities terminus, stilių. Tačiau toks vertėjas gali dirbti ir individualiai, ir vertimų biure. Kad ir ką nuspręstumėte, paprašykite ankstesnių vertimų pavyzdžių, galbūt kvalifikaciją liudijančių dokumentų. Taip būsite tikresni dėl vertimo kokybės. Vertimų biuras yra labai naudingas tada, kai reikia vertimų įvairiose srityse ir iš / į keletą užsienio kalbų. Tokiu atveju vertėjai bus vienoje vietoje, t. y. vertimų biure, ir jums nereikės jų ieškoti atskirai. Didžiausia vertėjų pasiūla yra didmiesčiuose, pavyzdžiui, vertimų biuruose Kaune ar Vilniuje.

Šiandien su vertimais susiduriame kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje ir dažniausiai apie tai nė nepagalvojame. Žiūrime užsienio kino filmus, televizijos laidas, kurias juk kažkam reikėjo išversti, kad mes – lietuviai – galėtume suprasti. Klausomės žinių iš viso pasaulio, jos irgi išverstos iš kitų kalbų. Televizoriai ir radijo aparatai šiandien Lietuvoje taip pat negaminami, juos gamina užsienyje, bet prie jų pridedamos instrukcijos keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių, – visa tai irgi vertimai. Tą patį galima pasakyti ir apie bet kurį kitą buitinės technikos prietaisą, medikamentą ir daugelį kitų prekių. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintų maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos gaminių sudėtinės dalys ant pakuočių nurodytos keliomis kalbomis. Europos Sąjungos, į kurią Lietuva priimta 2004 m., standartai reikalauja, kad prie kiekvieno gaminio pridėtas aiškinamasis tekstas būtų suprantamas kiekvienam ES gyventojui, todėl tie tekstai verčiami į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ir dar į kai kurias kitas. Be to, ir į pačios ES valdymą didelį indėlį įdeda vertėjai žodžiu, kurie padeda susikalbėti skirtingų tautybių žmonėms, ir vertėjai raštu, verčiantys priimtus nutarimus, rezoliucijas, direktyvas ir kitus dokumentus į visų šalių narių kalbas.

             Vertėjai, kaip ir kitų senųjų profesijų atstovai, turi savo globėją. Tai šventasis Jeronimas (347–420 m. e. m.), iš sen. graikų ir hebrajų kalbų išvertęs į lotynų kalbą visą Bibliją ir parašęs jai komentarus. Būtent šv. Jeronimo atliktą Biblijos vertimą, vadinamą Vulgata, Romos katalikų bažnyčia laiko oficialiu Šventojo Rašto knygų vertimu. Kadangi šv. Jeronimas 35 metus praleido Betliejuje, jo parašyti Biblijos komentarai labai padeda Šventojo Rašto archeologijos tyrinėtojams.

Legenda byloja, kad šv. Jeronimas mokėjęs susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis. Kartą Sirijos dykumoje Jeronimą ir jo palydovus vienuolius užpuolęs sužeistas, iš skausmo kone pamišęs liūtas. Jeronimas nepabūgęs šio plėšrūno, bet ištraukęs jam iš letenos dyglį ir išgydęs žvėrį. Vėliau Jeronimas liūtą prisijaukinęs ir šis nesitraukdavęs nuo vyro nė per žingsnį. Paveiksluose šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, su knyga, kaukole ir liūtu.

            Šv. Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30 d. Betliejuje (kiti šaltiniai mini 419 m.). 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), kuri įkurta 1953 m., šv. Jeronimo mirties dieną paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30 d. savo profesijos šventę vertėjai raštu ir žodžiu švenčia visame pasaulyje – tiek dirbantys vertimų biuruose, tiek individualiai. Lietuvoje įsteigta ir speciali Šv. Jeronimo premija, kurią nuo 2005 m. už reikšmingą indėlį į grožinės literatūros vertimą skiria Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga