Tačiau tuomet iškilo klausimas – koks turėtų būti filmo vertimas: įgarsintas tos šalies, kurioje bus rodomas, kalba, ar teksto vertimas pateiktas subtitrais? Teksto dubliavimas tokiu atveju pakeistų originalo kalbą įgarsintu vertimu. Tuo tarpu subtitrų atveju būtų girdima originalo kalba, o vertimas būtų pateiktas raštu. Abu šie variantai turi savo pliusus ir minusus, tad kokie jie?

Subtitrai. Naudojant šį variantą, pateikiamas vertimas, tačiau išlieka galimybė ir girdėti originalo kalbą. Tai labai pravartu žmonėms, kurie mokosi kažkokios kalbos. Tuomet jie gali girdėti tą kalbą ir tokiu būdu mokytis, tačiau tuo pačiu turi ir vertimą, kad galėtų suprasti ir tai, kas jiems dar nėra žinoma. Be to, net ir visiškai nesuprantant kalbos, galima jausti nuotaiką, kalbančiųjų emocijas ir kt., kai tuo tarpu įgarsinantieji gali to ir nesugebėti perteikti. Kitas subtitrų pliusas yra tas, kad, žiūrint filmą ar kitą medžiagą per kompiuterį, nespėtą perskaityti tekstą visuomet galima susistabdyti ir ramiai viską perskaityti, todėl niekuomet nieko nepraleisite. Be to, palyginus su įgarsinimu, tai daug pigesnis variantas. Tačiau subtitrai turi ir savų minusų. Jei filme kalbama daug, arba yra ilgi ir labai greiti dialogai, o žiūrima kino salėje ar rodoma per televiziją, žiūrovas gali tiesiog nespėti perskaityti vertimo ir kažko nesuprasti. Tokiu atveju žiūrėjimo malonumas gali būti ir visai prarastas. Taip pat subtitrų perskaitymas labai susijęs ir su pačiu vaizdu. Jei vaizdas šviesus, teksto vertimas, jei jis rašomas baltomis raidėmis, gali matytis blogai arba išvis beveik nesimatyti. Toks pats rezultatas būtų ir tada, jei vertimas būtų juodomis raidėmis ir parašytas tamsiame fone. Be to, žiūrint filmą ar kitą vaizdo medžiagą turinčią subtitrus reikia daug labiau susikaupti, sutelkti visą dėmesį į ekraną, todėl gali greičiau pavargti akys.

Įgarsinimas. Kai vertimas perteikiamas žodžiu tekstą įgarsinant, žiūrovui reikia „mažiau dirbti“ ir jis gali žiūrėti filmą daug komfortiškiau. Žiūrintysis gali būti ne visą laiką susikoncentravęs į ekraną, nes supranta kontekstą vien tik klausydamasis. Tačiau garsiniame vertime esama ir minusų. Ne kartą yra tekę girdėti, kaip ant originalo beveik jo nepritildžius „uždedamas“ įrašo vertimas. Tuomet kartais netgi nebeįmanoma suprasti nei vienos kalbos...

Taigi, abu šie vertimų variantai turi ir savų pliusų, ir savų minusų, todėl gerai juos pasvėrus išsirenkamas tas variantas, kuris geriau atitinka kriterijus. O žiūrovui juk svarbiausia tai, kad jis apskritai gavo galimybę susipažinti su kitos šalies menu ir gauti daugiau informacijos bei peno sielai.

Vertimų biurai, Vertėjas

Turbūt nesunku nuspėti, kad net ir baigęs specialius vertėjų kursus ar filologiją, žmogus dar neturi didelės vertimų patirties ar žinių specialioje srityje, todėl jis priverstas versti bet kokius tekstus: nuo statybinio krautuvo instrukcijos iki puodų žiedimo proceso aprašymo, nuo paprasto gimimo liudijimo iki didžiulės apimties sutarčių ar įstatų vertimų. Žinoma, tokia situacija nėra ideali, bet tik po daugelio įvairių tekstų vertimų vertėjas pats atranda savo „arkliuką“ arba tiesiog nori nenori sukaupia nemažą vienos ar kelių specializuotų sričių vertimų bagažą.

Kita vertus, net ir turėdamas daug žinių apie konkrečią sritį, vertėjas visuomet turi domėtis visomis naujienomis, susijusiomis su jo specializacija. Pavyzdžiui, jei vertėjo sritis yra skaitmeninės technologijos, jis nuolat turi rinkti informaciją apie naujausias technologijų tendencijas ir atradimus, nes ypač šioje srityje viskas keičiasi tiesiog kosminiu greičiu. O jei, tarkim, jo specializacija yra medicina, jis turi nuolat domėtis ir gilintis į įvairius pasiekimus šioje srityje, nes nuolat yra skelbiama apie įvairių naujų tyrimų rezultatus bei atradimus, be to, vertėjas negali palikti nuošaly chemijos, farmacijos ir kitų su medicina susijusių sričių. Negana to, net ir būdamas tik vienos ar kelių specifinių sričių vertėju, jis turi niekuomet neatsilikti nuo įvairiausių įvykių, nes bet kokia informacija anksčiau ar vėliau gali praversti net ir specifinėse srityse – juk labai dažnai viskas būna labai persipynę...

Kaip nuo seno sakoma, specialistas vertėjas žino daug apie mažai (tik apie siaurą sritį), jo žinios vis labiau siaurėja koncentruojantis kuo giliau į vieną sritį ir kuo toliau mokosi bei renka žinias, tuo labiau supranta, kad žino viską apie nieką. Tuo tarpu bendrosios srities vertėjas žino mažai apie daug (apie daugelį sričių), ir kuo toliau plėsdamas žinias į „visas puses“, tuo labiau supranta, kad nieko nežino apie viską.

Todėl apibendrinant galima pasakyti, kad idealiausias vertėjas yra tas, kuris šalia plataus bendro išsilavinimo turi bent vieną ar kelias konkrečias sritis ir jose yra tikras žinovas.

Vertimo biuras, vertimo paslaugos

Valstybinė kalbos inspekcija padarė išvadą, kad tekstas tik primena lietuvių kalbą, tačiau apskritai yra nesuprantamas. Šį atvejį inspekcija pavadino akibrokštu.

Nesant gaminio instrukcijos vertimo, klientas turi teisę grąžinti prekę – juk negalì naudoti gaminio, jei nežinai kaip! Savo ruožtu gamintojas rizikuoja patirti finansinį smūgį: jei dėl netinkamos instrukcijos nukentės vartotojas arba bus padaryta žala tretiesiems asmenims, gamintojas privalės kompensuoti.

LG teigė, kad tekstas buvo verčiamas naudojantis automatine vertimo programa, prieinama internete. Vertimo specialistams kelia juoką, jei kas rimtus teisinius ar techninius tekstus visiškai patiki automatinei vertimo programai. Anot jų, vertėjo ir redaktoriaus paslaugos būtinos!

Automatinės vertimo programos tobulėja, todėl jomis vis dažniau naudojamasi ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir darbe. Daugeliui tai puiki priemonė, leidžianti perskaityti tekstus nesuprantama kalba. Žinoma, yra kalbų, su kuriomis automatinės vertimo sistemos susidoroja puikiai: išverčia stebėtinai tiksliai, taikliai. Tai pasakytina apie anglų ir ispanų kalbų kombinaciją. Tačiau verčiant, pavyzdžiui, į baltų kalbas, kurios priklauso fleksinių kalbų grupei, rezultatas dažniausiai šokiruoja.

Keista, kad tokia rimta kompanija kaip LG Electronics ryžosi tokiu būdurizikuoti savo reputacija. Įmonė jau atsiprašė kliento ir pasitelkė į pagalbą vertimų biurą, kad pašalintų klaidas.

Gali būti, kad šis atvejis rodo, jog daugelis kompanijų vis labiau linksta naudotis automatinėmis vertimo programomis. Tačiau šios niekada negalės pakeisti profesionalių vertėjų. Nors šiandien nemažai darbų vietoj žmogaus atlieka mašinos, nėra pagrindo manyti, kad jos gali atlikti bet kokį protinį darbą – tuo labiau rišlaus teksto vertimą!

Automatinės vertimo programos pačios savaime nėra blogas dalykas. Tai dar vienas žingsnis siekiant patobulinti informacijos prieinamumą, susižinojimo būdus. Jos padeda taupyti laiką ir pinigus. Tačiau automatinis vertimas – vis dar ateities klausimas ir šiandien mes negalime versti svarbių dokumentų naudodami automatinį įrankį.

Nusisekęs vertėjo darbas daugiakalbėje terpėje gali lemti labai daug: raštiška informacija iškalbi, ji leidžia spręsti apie įmonę, kurios nežinome, sukuria jos įvaizdį užsienyje. Vertėjas yra tarpininkas, be kurio neapsieinama, nes kalba – tai ne raidžių junginiai, o subtili kodų sistema. Norint gerai išversti tekstą, būtina gerai pažinti ir pastebėti visas gramatines, stilistines ir emocines ypatybes. Retas vertėjas geba perteikti mintis kita kalba preciziškai, nepriekaištingai.

Vertimo paslaugos

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos

Štai pagrindiniai vertėjo profesijos pliusai:

vertėjams atsiveria plačios saviraiškos galimybės: vertėjas gali pasirinkti keletą darbo pobūdžių – vertimas žodžiu (sinchroninis arba diachroninis vertimas) – netgi galimybė dirbti Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje, vertimas raštu, pasirenkant sritį – dokumentacija ir su teisės aktais susiję dokumentai, knygų ar straipsnių vertimai, reklamų ar filmų vertimai ir kt.;

vertėjai, mokėdami kitą kalbą, be savo pagrindinės profesijos neretai tampa ir gidais, užsienio šalies reporteriais ar diplomatinės atstovybės darbuotojais;

vertėjai nuolat tobulėja versdami labai skirtingo pobūdžio tekstus, bendraudami su skirtingais žmonėmis ir gilindamiesi į skirtingų kultūrų klodus.

Vertėjo profesijos minusai:

vertėjai dažniausiai būna laisvai samdomi žmonės, todėl jų darbo krūvis labai nepastovus: jei vieną mėnesį jis gali turėti didelį ir pelningą vertimą ar daugybę mažesnių vertimų, kitą mėnesį – jau vos vieną kitą tekstą ar vertimą žodžiu (ypač šie skirtumai juntami pagal metų laikus);

dėl tų pačių priežasčių vertėjui gana sunku tvarkyti savo finansus, nes jo pajamos kiekvieną mėnesį yra labai nepastovios. Be to, kadangi vertėjas dažniausiai būna ne etatinis darbuotojas, jam tenka mokėti papildomus mokesčius valstybei.

Nepaisant visų pliusų ir minusų, kiekvienas žmogus pasirenka profesiją pagal savo norus, bet vertėjo profesija yra labai gera tuo, kad ją gali pasirinkti bet kokio temperamento žmogus – ramesnio charakterio, kruopštus žmogus galės nesunkiai save realizuoti vertėjo raštu profesijoje, o mėgstantis keliauti ir viskuo besidomintis aktyvus žmogus – pasirinkęs vertėjo žodžiu profesiją.

Vertimų biurai

Štai keletas vertėjo darbo etikos nuostatų:

• neatskleisti gautos informacijos;
  


• su klientu (užsakovu) elgtis pagarbiai;
  


• pageidautina įdėti pastangų, kad su darbdaviais siejantys santykiai būtų paremti tarpusavio pagarba;
  


• eksremaliomis aplinkybėmis mokėti susivaldyti, išlikti ramiam;
  


• nelengva, bet reikia stengtis būti korektiškam ir nuolaidžiam bendraujant su klientu, užsakovu ar darbdaviu, net jei jie dėl tam tikrų priežasčių susinervinę, nepatenkinti ar net įniršę;
  


• į darbą ar susitikimą su užsakovu vertėjas turi atvykti apsirengęs tvarkingai, pagal situaciją;
  


• vertėjas turi būti punktualus, dėmesingas, malonus;
  


• verčiant susilaikyti nuo komentarų, be reikalo nekišti savo minčių, pastabų, nereikšti savo asmeninės nuomonės ar nusistatymo aptariamu klausimu;
  


• net jei atsiranda sunkumų išversi kokią kalbos [kalbėjimo] / teksto dalį, negalima nieko praleisti nepamatuotai;
  


• vertėjas turėtų paaiškinti mentaliteto ypatybes, tautos kultūros ir tradicijų savitumus, kurie jam žinomi, tačiau gali būti nesuprantami kalbėjimo akto dalyviams;
  


• nuolat kelti savo kvalifikaciją, siekti profesinio meistriškumo, domėtis įvairiomis žmonių veiklos sritimis: ekonomika, politika, finansais, aplinkosauga, sportu ir kt., orientuotis tais klausimais;
  


• dalytis patirtimi su jaunesniais ir mažiau išmanančiais vertėjais;
  


• laikytis korporatyvinio solidarumo bei profesinės etikos ir tokiu būdu formuoti gerą visuomenės nuomonę apie vertėjo profesiją.
  

Vertimo paslaugos, vertimų biuras

Žinios

Profesinių standartų vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu reikalavimai:

• 
  

  darbo kalbų, pvz., anglų, vokiečių ir rusų ar anglų, rusų ir prancūzų ir t. t., kombinacijos;

  
  


• 
  

  Lietuvos Respublikos valstybinė kalba – lietuvių k.;

  
  


• 
  

  tarpkultūrinis bendravimas;

  
  


• 
  

  vertimo teorija ir metodika;

  
  


• 
  

  šiuolaikinės profesionalaus vertimo technologijos;

  
  


• 
  

  žinios apie ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius procesus;

  
  


• 
  

  dalyko srities išmanymas, žinios apie verčiamo darbo sferą.

  
  

Bendri sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nustato, ką privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu. Tai yra:

· gebėjimas gauti reikiamą profesinę informaciją;

· gebėjimas laikytis darbo eigos nuoseklumo, kai darbas yra iš kelių tarpusavyje susijusių etapų;

· gebėjimas vartoti srities terminus, naudotis techniniais standartais;

· gebėjimas naudoti su sritimi susijusius norminius aktus;

· gebėjimas laikytis srities profesinės etikos.

Atskirai išskiriama dar pora vertėjams keliamų bendrų reikalavimų:

• 
  

  gebėjimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą ir rengti mokslinius tiriamuosius pranešimus;

  
  


• 
  

  gebėjimas rašyti tiriamąjį / apžvalginį darbą.

  
  

Specifiniai sugebėjimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo specifinius sugebėjimus, kuriuos privalo įgyti ir savo darbe naudoti tiek vertėjai žodžiu, tiek vertėjai raštu.

Specifiniai sugebėjimai, kurių reikalaujama ir iš vertėjų žodžiu, ir vertėjų raštu:

• 
  

  puikiai mokėti gimtąją kalbą ir užsienio kalbą / kalbas;

  
  


• 
  

  gebėti įvertinti, ar įgyti profesiniai įgūdžiai atitinka profesinį standartą bei tarptautinio darbo rinkos reikalavimus;

  
  


• 
  

  gebėti analizuoti, vertinti ir naudoti savo srities tyrimus bei naujas technologijas.

  
  

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui žodžiu:

• 
  

  gebėjimas gerai nustatyti balso organų padėtį;

  
  


• 
  

  pastabų darymo technikos išmanymas;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis nuosekliojo vertimo technika;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis sinchroninio vertimo technika;

  
  


• 
  

  gebėjimas naudotis kitokia vertimo technika.

  
  

Specifiniai reikalavimai, keliami vertėjui raštu:

• 
  

  analitinė ir strateginė srities problemos analizė, gebėjimas išspręsti problemą;

  
  


• 
  

  gebėjimas dirbti su dokumentais.

  
  

Bendro pobūdžio reikalavimai

Profesiniai standartai vertėjas žodžiu ir vertėjas raštu nurodo bendro pobūdžio sugebėjimus, būtinus tiek vertėjams raštu, tiek vertėjams žodžiu.

Taikoma ir vertėjams žodžiu, ir vertėjams raštu:

• 
  

  gebėti bendrauti su žmonėmis tinkamai, dalykiškai;

  
  


• 
  

  pažinti elektronines informacines priemones ir mokėti jomis naudotis;

  
  


• 
  

  gebėti orientuotis klausimais, aktualiais savo šalyje ir pasaulyje;

  
  


• 
  

  gebėti orientuotis bei kaupti žinias ekonominiais, politiniais ir kultūriniais klausimais;

  
  


• 
  

  gebėti kritiškai vertinti, analizuoti ir sintezuoti;

  
  


• 
  

  gebėti aiškiai, suprantamai reikšti mintis.

  
  

Taikoma vertėjams žodžiu:

• 
  

  lavinti atmintį;

  
  


• 
  

  prisitaikyti prie aplinkybių;

  
  


• 
  

  atlaikyti įtampą.

  
  

Taikoma vertėjams raštu:

• 
  

  gebėti savarankiškai priimti sprendimus, neperžengiant savo kompetencijos ribų;

  
  


• 
  

  organizuoti savo darbą.

  
  

Užeina bosas į ofisą su grupele užsieniečių ir sako sekretorei:

- Onute, man prašau geros kavos, o tiems penkiems ožiams – šiaip kokių pamazgų.

Iš grupės pasigirsta balsas:

- Keturiems ožiams. Aš – vertėjas.

Vertėjas gauna užsakymą išversti tekstą iš 400 žodžių.

Klientas: – Kiek laiko užtruks?

Vertėjas: – Maždaug apie savaitę.

Klientas: – Visą savaitę versite 400 žodžių? Dievas visą pasaulį sukūrė per 6 dienas...

Vertėjas: – Puiku. Tuomet pasižiūrėkite į visą pasaulį, o tada ateikite vertimo.

Vertimai

Tinkami įrankiai ir programos. Pirmiausia reikėtų iš anksto pasirūpinti žodynais (šiais laikais vertimams jau naudojami dažniausiai elektroniniai žodynai), terminų bazėmis ir kitomis automatizuoto vertimo priemonėmis, kurios labai palengvina vertėjo darbą. Pagaliau aktualūs tampa net ir tokie dalykai kaip spartus ir kokybiškas interneto ryšys bei gerai veikiantis kompiuteris, nes tai užtikrina vertėjo darbo našumą.

Išankstinis susipažinimas su tekstu. Prieš pradėdami versti, pirmiausia turėtumėte perskaityti visą tekstą (na, jei Jūsų turimas tekstas labai didelis ir jo perskaitymas užimtų nemažą laiko dalį, rekomenduojama bent jau atidžiai jį peržiūrėti). Tai padės Jums suprasti pačią teksto esmę ir įvertinti jo sunkumo lygį, nustatyti vertimo trukmę.

Teksto stiliaus apibrėžimas. Teksto stilių apsibrėžti būtina dar prieš pradedant versti. Jūs turite tiksliai žinoti, koks yra šio teksto stilius, kad vertime galėtumėte išlaikyti originalaus teksto stilių, pasirinktumėte tinkamus terminus ir atkreiptumėte dėmesį į kitus su stiliumi susijusius dalykus.

Išlaikyti teksto esmę. Labai svarbu, kad tekstas būtų tikslus, raiškus, atitiktų originalo stilių, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tai turi būti pažodinis originalo vertimas. Labai svarbu (ypač tai aktualu kalbant apie grožinius tekstus), kad tekstas būtų gyvas ir sklandus, o tai tikrai nepavyks, jei kiekvienas sakinys bus verčiamas tiksliai pažodžiui. Kartais gali netgi tekti parinkti posakį ar frazę, atitinkantį originalą, bet tinkantį konkrečiai tos šalies situacijai.

Perskaityti išverstą tekstą. Kad ir koks sunkus ir ilgas tekstas bebūtų, ar net jei manote, kad tekstą išvertėte nepriekaištingai, vis tiek būtinai visą vertimą perskaitykite dar kartą. Tik taip galėsite įsitikinti, kad nepalikote gramatinių, sintaksės ar stiliaus klaidų.

Pasikonsultuoti su gimtakalbiu. Jei tik turite galimybę, būtinai paprašykite žmogaus, kuriam kalba, į kurią verčiate, yra gimtoji, kad perskaitytų Jūsų vertimą ir, prireikus, suredaguotų tekstą. Tokiu atveju Jūsų vertimas bus tikrai nepriekaištingas.

Perskaityti vertimą „šviežiomis akimis“. Jei neturite galimybės susisiekti su gimtakalbiu, bet vertimą galite atiduoti kitą dieną, būtinai savo vertimą dar kartą perskaitykite kitą rytą „šviežiomis akimis“. Deja, vertimų praktikoje dažniausiai egzistuoja vadinamieji „deadline‘ai“, dėl kurių vertėjas privalo savo darbą padaryti kokybiškai per itin trumpą laiką.

Vis tik vadovaudamiesi čia pateiktais patarimais Jūs greitai tapsite puikiais vertėjais ir dėl savo žinių, kompetencijos ir įgūdžių galėsite pateikti tikslų ir visais atžvilgiais nepriekaištingą vertimą per trumpiausią įmanomą laiką.

Vertimas vilnius, vertimai Kaune

Šiais laikais vertėjams labai padeda įvairios automatizuoto vertimo priemonės (angl. computer-aided translation, CAT), kurios palengvina ir paspartina visą vertimo procesą. Pagrindinės automatizuoto vertimo rūšys yra, pavyzdžiui, elektroniniai žodynai, leidžiantys daug greičiau surasti reikiamą žodį ar frazę, duomenų pervedimo į elektroninę formą įrankiai, vertimo atmintys, padedančios tiksliau ir greičiau išversti tekstą, jei jau yra buvęs toks ar panašus žodžių, sakinių ar net ištraukų vertimas, terminų tvarkymo sistemos, vertėjo darbo stotys, leidžiančios dirbti su skirtingomis programinėmis įrangomis, tekstynų analizės priemonės, lygiagretinimo įrankiai ir kt. Tačiau, nors visos šios priemonės ir padeda vertėjams versti tekstus, už vertimo procesą vis tik lieka atsakingas pats vertėjas.

Visai kas kita yra automatinis vertimas. Tai internetinė vertimo priemonė, kur įvedus tekstą arba netgi internetinio puslapio adresą ir pasirinkus norimą kalbų porą iš karto galima gauti vertimą. Žinoma, iki kokybiško žmogaus versto teksto šioms priemonėms dar labai toli, nes toks vertimas tik padeda suvokti teksto esmę, tačiau prie automatinio vertimo šiuo metu dirbama labai daug įvairiose pasaulio šalyse, todėl jo kokybė laikui bėgant neabejotinai gerės.

Aptarus pagrindines jau egzistuojančias vertimo priemones galime pabandyti kilstelėti ateities skraistę – juk lieka dar daug erdvės naujų technologijų plėtotei. Viena iš įdomesnių planuojamų vertimo naujovių – automatinė vertimo priemonė mobiliesiems telefonams. Šią naująją vertimo technologiją tikisi per kelerius ateinančius metus sukurti bendrovė „Google“ – viena iš didžiausių automatinio vertimo priemonių, kuria naudojantis galima išversti tekstus iš 52 užsienio kalbų. Bendrovė naująją mobiliesiems telefonams pritaikytą technologiją ketina įdiegti apjungusi jau sukurtą balso atpažinimo sistemą ir automatinio teksto vertimo funkciją. Nors prie šios idėjos dirbama jau kurį laiką, vis tik didžiausia problema išlieka balso atpažinimas, nes skirtingų žmonių balsas ir tartis labai skiriasi. Bendrovė tikisi, kad programą bus galima „ištreniruoti“ atpažinti savininko kalbą. Ši priemonė neabejotinai padės komunikuojant, ypač su verslu susijusiose srityse, bei daugeliu kitų atvejų. Ir tai tik viena iš vertimo ateities naujovių, o jų, be abejonės, bus dar labai daug ir kol kas visai neįtikėtinų...

Vertimas Vilnius