Straipsnių Direktorija

Vertimo paslaugos šiuo metu rinkoje pasiskirsčiusios į kelias grupes. Pirma grupė – tai garsinės medžiagos vertėjai. Neretai tokie vertėjai gali būti paprasčiausi kalbinės medžiagos perrašinėtojai į tekstinę medžiagą, todėl tokie specialistai konkrečiai prie vertėjų (pavyzdžiui iš vienos kalbos į kitą), nėra priskiriami. Antroji: tai kaip ir grynieji vertimo paslaugos tiekėjai: tie, kurie užsiima vienos kalbos [...]

Šiandien su vertimais susiduriame kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje ir dažniausiai apie tai nė nepagalvojame. Žiūrime užsienio kino filmus, televizijos laidas, kurias juk kažkam reikėjo išversti, kad mes – lietuviai – galėtume suprasti. Klausomės žinių iš viso pasaulio, jos irgi išverstos iš kitų kalbų. Televizoriai ir radijo aparatai šiandien Lietuvoje taip pat negaminami, juos gamina užsienyje, bet prie jų pridedamos instrukcijos keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių, – visa tai irgi vertimai. Tą patį galima pasakyti ir apie bet kurį kitą buitinės technikos prietaisą, medikamentą ir daugelį kitų prekių. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintų maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos gaminių sudėtinės dalys ant pakuočių nurodytos keliomis kalbomis. Europos Sąjungos, į kurią Lietuva priimta 2004 m., standartai reikalauja, kad prie kiekvieno gaminio pridėtas aiškinamasis tekstas būtų suprantamas kiekvienam ES gyventojui, todėl tie tekstai verčiami į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ir dar į kai kurias kitas. Be to, ir į pačios ES valdymą didelį indėlį įdeda vertėjai žodžiu, kurie padeda susikalbėti skirtingų tautybių žmonėms, ir vertėjai raštu, verčiantys priimtus nutarimus, rezoliucijas, direktyvas ir kitus dokumentus į visų šalių narių kalbas.

             Vertėjai, kaip ir kitų senųjų profesijų atstovai, turi savo globėją. Tai šventasis Jeronimas (347–420 m. e. m.), iš sen. graikų ir hebrajų kalbų išvertęs į lotynų kalbą visą Bibliją ir parašęs jai komentarus. Būtent šv. Jeronimo atliktą Biblijos vertimą, vadinamą Vulgata, Romos katalikų bažnyčia laiko oficialiu Šventojo Rašto knygų vertimu. Kadangi šv. Jeronimas 35 metus praleido Betliejuje, jo parašyti Biblijos komentarai labai padeda Šventojo Rašto archeologijos tyrinėtojams.

Legenda byloja, kad šv. Jeronimas mokėjęs susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis. Kartą Sirijos dykumoje Jeronimą ir jo palydovus vienuolius užpuolęs sužeistas, iš skausmo kone pamišęs liūtas. Jeronimas nepabūgęs šio plėšrūno, bet ištraukęs jam iš letenos dyglį ir išgydęs žvėrį. Vėliau Jeronimas liūtą prisijaukinęs ir šis nesitraukdavęs nuo vyro nė per žingsnį. Paveiksluose šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, su knyga, kaukole ir liūtu.

            Šv. Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30 d. Betliejuje (kiti šaltiniai mini 419 m.). 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), kuri įkurta 1953 m., šv. Jeronimo mirties dieną paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30 d. savo profesijos šventę vertėjai raštu ir žodžiu švenčia visame pasaulyje – tiek dirbantys vertimų biuruose, tiek individualiai. Lietuvoje įsteigta ir speciali Šv. Jeronimo premija, kurią nuo 2005 m. už reikšmingą indėlį į grožinės literatūros vertimą skiria Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Vertimai gali būti atliekami raštu arba žodžiu. Vertimas žodžiu yra daug labiau varginantis ir daugiau pastangų reikalaujantis darbas. Tokiu atveju neužtenka tik mokėti kalbą. Reikia išmanyti sritį, apie kurią bus kalbama, arba bent jau būti susipažinus su tema. Tokį vertimą rekomenduojama užsisakyti kuo anksčiau, kad vertėjas turėtų laiko pasiruošti. Vertimų biurai (ypač didžiuosiuose miestuose –Vilniuje, Kaune) turi vertėjų, kurie sugeba versti ne tik raštu, bet ir žodžiu. Vertimas žodžiu skirstomas į sinchroninį ir nuoseklųjį. Nuosekliojo vertimo atveju kalbėtojas, pabaigęs mintį, padaro pauzę, kurios metu vertėjas išverčia. Dažniausiai samdomas vienas vertėjas, bet jei vertimas trunka ilgai, rekomenduojami du vertėjai. Tokiu atveju su vertimo biuru galima tartis dėl nuolaidos. Verčiant sinchroniškai, kalbėtojas kalba be pauzių, nesustodamas, o jo kalba verčiama iškart. Tokiam vertimui reikalinga speciali įranga ir dažniausiai du vertėjai. Bet kuriuo būdu verčiant vertėjams turėtų būti suteikta poilsio minučių, kad jie galėtų pailsėti.

• Išverstas tekstas turi atitikti originalą ir prasmės, ir faktų atžvilgiu.
• Vertimai turi būti atlikti be gramatinių, stiliaus klaidų, nesvarbu, į kurią kalbą verčiama.
• Vertimo tekstas turi būti sumaketuotas ir apipavidalintas taip, kad remiantis originalu būtų aišku, kurioje vietoje ir kas buvo išversta.