Straipsnių Direktorija

Vertimas žodžiu yra pranešimo ar kitokio pobūdžio teksto žodinis vertimas. Vertimo žodžiu istorija menkai dokumentuota, tačiau apskritai tyrinėtojai sutaria, kad tai daug senesnė veikla nei vertimas raštu. Nuo pastarojo ji skiriasi keliais aspektais. Pirma, žodžiu verčiantis asmuo privalo sugebėti daug daugiau: be kita ko, jis turi būti žodinio kontakto specialistas. Antra, raštu verčiantis vertėjas, prieš atiduodamas galutinį variantą, turi santykinai neribotas galimybes atlikti pataisymus, o žodžiu verčiantis žmogus turi sukurti produktą „realiuoju laiku“ be galimybės grįžti ir pataisyti. Kitaip tariant, vertimas žodžiu, skirtingai nei vertimas raštu, yra negrįžtamas, netaisomas ir nepatikrinamas procesas. Trečias dalykas, vertėjas visas būtiniausias žinias turi turėti iš anksto, nes gauti kolegų patarimą ar peržvelgti nuorodas vertimo metu neįmanoma. Taigi vertėjai žodžiu yra vykdytojai, priimantys sprendimus savarankiškai, patiriantys tiesioginį susidūrimą su klientu, jų darbo diena daug įtemptesnė.

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos

Tiek vertimų biurų klientai, tiek ir patys vertėjai pritaria, kad vertimas turėtų būti patikrintas kito gimtakalbio asmens (redaktoriaus ar kito vertėjo) ir tinkamai suredaguotas, taip užtikrinant vertimo kokybę. Tačiau vis tik ne visi vertėjai noriai renkasi vertimo redagavimo paslaugą. Iš vienos pusės, ne kiekvienas nori pripažinti, jog jo padarytas vertimas nėra toks geras, kad jį reikėtų dar kažkam peržiūrėti ar netgi taisyti, iš kitos pusės (ypač jei kalbama apie laisvai samdomus vertėjus), papildomos vertimo redagavimo paslaugos juk kainuoja papildomus pinigus. Tačiau kaip elgiasi ir ką daro tie, kurie vis tik ryžtasi atiduoti vertimą redagavimui?

Kai kurie klientai tekstus verčiasi pas pačias pigiausias paslaugas siūlančius vertėjus, kiti – išsiverčia patys, dar kiti – pasinaudoja netgi mašininio vertimo paslaugomis, o tada ieško profesionalo, kuris suredaguotų tą žodžių „mišinį“, kurį kartais netgi sunku pavadinti vertimu ar apskritai tekstu. Taip klientas tikisi sutaupyti, nes juk logiška, kad teksto redagavimas turi kainuoti mažiau, nei jo vertimai. Tačiau iš tiesų šiais atvejais dažniausiai nutinka taip, jog tokio vertimo redagavimas atima netgi daugiau pastangų ir laiko, nei verčiant originalą. Tokiu atveju vertėjas arba apskritai atsisako redaguoti tokį vertimą, arba pasako tokią kainą, į kurią įeitų pasunkinto darbo laikas ir pastangos bei paprašo prie reikiamo redaguoti teksto pridėti ir jo originalą.

Kitą redaguojamų vertimų grupę sudaro tokie tekstai, kuriuos vertė profesionalus vertėjas. Tokiuose vertimuose paprastai pasitaiko tik viena kita korektūros klaidelė, nežymūs stiliaus netikslumai. Jei dėl vertimo redagavimo tariasi du profesionalūs vertėjai, toks darbas neužima daug laiko, be to, netgi padeda redaktoriui-vertėjui pajusti kito žmogaus mąstymą (juk nesvarbu keliems žmonėms duotumėte versti tą patį tekstą, niekuomet negausite tokių pačių vertimų), stilių, o gal netgi ir pačiam kažko pasimokyti iš kolegos vertėjo. Taip bendradarbiaudami du žmonės siekia užtikrinti nepriekaištingą vertimo kokybę.

Tad išgirdęs žodį redagavimas, niekada tiksliai negali žinoti, kokio tipo vertimą gausi. Todėl vos gavus pasiūlymą redaguoti vertimą, nepamatęs originalaus teksto ir jo transformacijos į kitą kalbą niekada negali pasakyti, ar užsiimsi tuo darbu, ir net tuo atveju, jei nutarsi jo imtis, kokią kainą turės žmogus sumokėti už to konkretaus vertimo redagavimą.

Vertimų biuruose vertimus redaguojantys redaktoriai ar vertėjai paprastai žino, kurio kolegos darbą jie redaguoja, todėl jau iš karto gali įtarti, kokio pobūdžio klaidų ar netikslumų galima tikėtis (juk visi mes klystame J) ir kiek laiko tai užtruks (žinoma, visuomet reikia nepamiršti to, jog ir originalo tekstai būna labai nevienodi, kartais netgi labai nerišlūs ar vertalai iš dar kitos kalbos). Vertimų biuruose dirbantys vertėjai ir redaktoriai gali vieni su kitais pasikonsultuoti ir bendradarbiauti: redaktorius gali pasitikslinti su vertėju neaiškiai parašytą ar suprastą mintį, tuo tarpu jis pats vertėjui gali patarti, kokių žodžių ar frazių reikėtų vengti ar į ką reiktų atkreipti dėmesį. Toks redaktoriaus ar redaguojančio vertėjo ir teksto vertėjo bendradarbiavimas yra tiesiausias kelias į kokybiško vertimo rezultato pasiekimą.

vertimo biuras

Galimybė bendrauti, nuolat semtis naujų žinių, lavinti kalbą, malonumas bei būtinybė skaityti bei daugelį kitų dalykų apima viena profesija – vertėjo profesija. Tačiau nepaisant visko, tai ko gero yra ir viena iš sudėtingiausių profesijų. Juokais netgi sakoma, kad sunkiausia profesija, susijusi su fiziniu darbu – kroviko, o sunkiausia profesija, susijusi su protiniu darbu – vertėjo. Gal tai tiesa, o gal ir ne, bet kad vertėjo darbas nėra lengvas tikriausiai pritartų kiekvienas. Juk neužtenka tik gerai išmanyti originalo ir vertimo kalbą, – būtina turėti žinių daugelyje įvairių sričių, neatsilikti nuo politinių naujienų, gerai išmanyti kultūrinius dalykus. Tai ypač pravartu vertėjams, kuriems tenka vertėjauti žodžiu. Kaip ir kiekviena kita profesija, vertėjo profesija turi ir pliusų, ir minusų.

Štai pagrindiniai vertėjo profesijos pliusai:

vertėjams atsiveria plačios saviraiškos galimybės: vertėjas gali pasirinkti keletą darbo pobūdžių – vertimas žodžiu (sinchroninis arba diachroninis vertimas) – netgi galimybė dirbti Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje, vertimas raštu, pasirenkant sritį – dokumentacija ir su teisės aktais susiję dokumentai, knygų ar straipsnių vertimai, reklamų ar filmų vertimai ir kt.;

vertėjai, mokėdami kitą kalbą, be savo pagrindinės profesijos neretai tampa ir gidais, užsienio šalies reporteriais ar diplomatinės atstovybės darbuotojais;

vertėjai nuolat tobulėja versdami labai skirtingo pobūdžio tekstus, bendraudami su skirtingais žmonėmis ir gilindamiesi į skirtingų kultūrų klodus.

Vertėjo profesijos minusai:

vertėjai dažniausiai būna laisvai samdomi žmonės, todėl jų darbo krūvis labai nepastovus: jei vieną mėnesį jis gali turėti didelį ir pelningą vertimą ar daugybę mažesnių vertimų, kitą mėnesį – jau vos vieną kitą tekstą ar vertimą žodžiu (ypač šie skirtumai juntami pagal metų laikus);

dėl tų pačių priežasčių vertėjui gana sunku tvarkyti savo finansus, nes jo pajamos kiekvieną mėnesį yra labai nepastovios. Be to, kadangi vertėjas dažniausiai būna ne etatinis darbuotojas, jam tenka mokėti papildomus mokesčius valstybei.

Nepaisant visų pliusų ir minusų, kiekvienas žmogus pasirenka profesiją pagal savo norus, bet vertėjo profesija yra labai gera tuo, kad ją gali pasirinkti bet kokio temperamento žmogus – ramesnio charakterio, kruopštus žmogus galės nesunkiai save realizuoti vertėjo raštu profesijoje, o mėgstantis keliauti ir viskuo besidomintis aktyvus žmogus – pasirinkęs vertėjo žodžiu profesiją.

Vertimų biurai

Vardų yra galybė. Jau vien Lietuvoje vaikams vardus renkame iš maždaug 4000 variantų (nors, kaip žinia, konkrečiu laikotarpiu „pagal madą“ vis būna kurių nors vardų „pikas“, kai kiti tuo metu būna nustumiami į šoną laukti, kol vėl pakils „ant bangos“). Vardyno kitimui turi įtakos kultūriniai mainai, grožinės literatūros vertimai, politiniai įvykiai ir kiti įvairūs aspektai. Iš pradžių buvę tik lietuviški pagoniški vardai, vėliau pasipildė krikščioniškais ir kitų šalių vardais. XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda mada imti vardus, ypač moteriškus, iš operų, romanų ir filmų.

Mūsų vardai yra įvairios kilmės: lietuviški, prūsiški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.

Labai įdomu tai, kad kai kurie vardai, skambantys taip pat, turi skirtingas reikšmes, nes viena iš jų yra lietuviška, o kita – kažkurios kitos kalbos vertimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje vardas Ieva turi baltai žydinčio medžio pavadinimą, o tuo tarpu išvertus šį vardą iš hebrajų kalbos jo vertimas reikštų „gyvybinga / gyvenimo davėja“. Kitas gerai žinomas ir netgi gana simboliškas augalas rūta taip pat turi skirtingus vertimus. Lietuvių kalboje Rūta reiškia tyrumą, nekaltybę, tuo tarpu šio žodžio vertimas taip pat iš hebrajų kalbos reikštų „draugė“. Dar vienas pavyzdys – Saulius / -ė. Lietuvių kalboje šis vardas kildinamas nuo žodžio saulė, tuo tarpu šio žodžio vertimas hebrajų kalboje būtų „išmelstas, -a“.

Nutinka ir atvirkščiai – du skirtingi skirtingų kalbų vardai turi tą pačią reikšmę. Tarkim jei paimtume lietuvišką vardą Ramunė, ir vardo Kamila vertimą, gautume tą pačią reikšmę: baltai žydinti pievų gėlė, dažnai – ir meilės bei jausmų pranašė. Kelių skirtingų kalbų vardai neretai reiškia tą patį. Pvz., lotyniškas Aurelija ir lietuviškas Auksė – „auksinė “, lotyniškas Feliksas ir Laimis – „laimingasis “, graikiškas Andrius ir hebrajiškas Tadas – „drąsuolis“.

Nutinka net ir visiškai absurdiškų dalykų. Esama tikrų atvejų, kai tėvai, galbūt iš neapsižiūrėjimo, o gal tiesiog dėl per mažo apsiskaitymo, sugalvoja neįtikėtinus vardus, pvz., Fekalija. Visa laimė laiku suteikus informaciją apie šį „vardą“ jis mergaitei nebuvo suteiktas. O juk šio žodžio vertimas skambėtų ne itin patraukliai, tiesa?

Vertimų biuras Vilnius, vertėjai, vertimai

Technikos naujovės, visame pasaulyje kasdien atskleidžiančios vis naujas galimybes, neaplenkia ir vertimų srities. Įvairių internetinių programų pagalba dabar jau tekstą iš visiškai nežinomos kalbos išsiversti gali bet kas, turintis bent elementarių kompiuterinio raštingumo žinių. Bet šį kartą automatinį vertimą palikime nuošalyje ir pakalbėkime apie automatizuoto vertimo galimybes.

Daugybė vertėjų visame pasaulyje naudojasi automatizuoto vertimo priemonėmis, siekdami taip užtikrinti vertimo kokybę ir sutaupyti savo laiką. Trumpai aptarkime šiuo metu labiausiai naudojamas automatizuotas vertimo priemones.

Paskutiniaisiais metais pažangiausios automatizuotos vertimo sistemos lyderiaujančią poziciją užima Trados (SDL Trados). Ši vertimo sistema paremta atminties technologija. Naudodamiesi šia programa vertėjai turi daug papildomų galimybių – daug greičiau versti didelės apimties tekstus, atlikti terminų paiešką didelės apimties tekstuose, susintetinti ir suvienodinti vertimo terminus visame tekste, net jei tą patį tekstą ir jame esančius terminus vertė ne vienas vertėjas, dirbti vienu metu su įvairiais failų formatais ir kt. Vis tik ji turi ir trūkumų: viena vertus tai tikrai nėra pigi technologija, todėl ne kiekvienas vertimų biuras pajėgus ja aprūpinti savo vertėjus, kita vertus, šią programą ir jos valdymo principus perprasti taip pat nėra labai lengva, todėl vertėjų apmokymams vėlgi turėtų būti skirtas papildomas finansavimas. Dėl šių ir kitų priežasčių šią automatizuotą vertimo sistemą naudoja tik didžiausieji vertimų biurai.

Dėl jau minėtų bei įvairių kitų priežasčių yra ir kitų automatizuotų vertimo sistemų, kurias dažniausiai naudoja neetatiniai laisvai samdomi vertėjai.

Viena iš tokių programų yra Metateksis (MetaTexis). Tai galinga, patogi naudoti, įperkama ir profesionali vertimo sistema, kuria galima sukaupti ir vėliau tvarkyti savo vertimų bazę. Ši programa palaiko visus Microsoft formatus (Word, Excel, Power Point ir kt.) ir importuoja bei eksportuoja kitų automatizuotų vertimo sistemų (TMX TM TRADOS, Wordfast TM ir kt) failų formatus.

Kita nebrangi, tačiau puikiai tinkanti profesionaliam namuose dirbančiam vertėjui, yra automatizuota vertimo priemonė Wordfast. Tai nebrangi (o kurį laiką ir apskritai buvusi nemokama), lengvai instaliuojama ir patogi vartoti vertimo priemonė, kuri palaiko Trados ir kitų automatizuotų vertimo priemonių formatus.

Šiame straipsnelyje aptartos tik kelios automatizuotos vertimo sistemos, tačiau jų yra ir daugiau, todėl kiekvienas laisvai samdomas vertėjas, paieškojęs ir pasidomėjęs, tikrai ras jo finansines galimybes ir specifinius poreikius atitinkančią vertimo sistemą, kuri padės nelengvame ir kruopštumo bei daug laiko reikalaujančiame vertėjo darbe.

Vertimų biuras Vilnius, vertimų biurai, vertimai

Dabarties laikmetis įvardijamas kaip informacijos ir technologijų, bet neprašautume pro šalį sakydami, kad gyvename vertimo amžiuje. Žinių perdavimas tapo toks intensyvus, kad šiandien be vertimo neišsiverstume: filmai, žinios, televizija, grožinė literatūra, ES šalių posėdžiai…

Daugelis mano, kad vertėjas žodžiu yra kalbos mokovas, filologas, tačiau vertimas žodžiu – ne kalbos, o komunikacijos mokslas, tarpkultūrinė komunikacija. Kalba vertėjui – kaip dailininkui spalva, rašytojui žodis, muzikui garsas, kitaip tariant, tai komunikacijos priemonė… Tik kad vertėjui nevalia įsijausti į interpretaciją. Žodžiu verčiantis vertėjas palengvina komunikacijos procesą, jis negali prisiimti atsakomybės. Profesinės etikos kodeksas sako, kad vertėjas, kuris iš esmės yra tarpininkas, turi būti lojalus kiekvienam kalbėtojui. O kad jo pasirodymas keltų malonius potyrius, jis negali būti monotoniškas. Be to, kaip žmogus, kaip asmenybė vertėjas turi atsitraukti nuo darbo ir tą atstumą išlaikyti. Net jei verčiamos mintys prieštarautų jo įsitikinimams, pažiūroms, keltų juoką, išoriškai jis turi atrodyti ramus ir rimtas. Juk vertėjo užduotis – perteikti adresatui mintį suprantamai. Banaliai tariant: perrengti mintį kitos kalbos rūbu. Tačiau yra kitas lygmuo – aukštesnis: perkelti mintį iš vienos kultūros į kitą, iš vieno tradicijų komplekso į kitą. Kuo tos kultūros tolimesnės viena kitai, tuo labiau reikia atsiplėšti nuo abiejų kalbų ir supratimo taško ieškoti bendražmogiškumo sferoje. Taigi užsienio kalbos mokėjimas – dar tik pirmas žingsnis…

Vertimai, vertimas Vilnius, vertimo paslaugos

Tiek vertėjo darbe, tiek šiaip kalbant užsienio kalba pasitaiko nesusipratimų dėl nepakankamų kitos kalbos žinių, dėl kitos tautos kultūros ar kalbos etiketo neišmanymo.

Ką tik atvykę svečiai anglai Latvijoje dažnai sutinkami žodžiais „Please, undress!“ Šeimininkas ar šeimininkė mano, kad sako „Prašom nusirengti [viršutinius drabužius]!“ Tačiau anglų kalboje tai reiškia „išsirengti visiškai arba iki apatinių drabužių“.

Vienas italas Japonijoje savo kolegoms japonams pasakęs tostą: „Cin cin!“ Italams tai reiškia „Į sveikatą!“ Pasirodo, japoniškai tai „mažas penis“.

Viena vertėja, ne itin gerai mokanti karinius ir jūrininkystės terminus, teismo posėdyje vertė liudytojo parodymus. Staiga jai išėjo taip, kad atvirame vandenyne Anglijos laivas užplaukė ant… berniuko. Įgula berniuką ištraukė iš vandens, kaip reikiant nuprausė ir pagal užrašą ant jo nustatė, kad jis priklausė vokiečių nuskandintam Anglijos laivui… Tuo momentu vertėjos balsas skambėjo neužtikrintai, bet savo klaidą ji išsiaiškino tik išėjusi iš vertimo kabinos. Pasirodo, vertėja supainiojo du vienodai skambančius angliškus žodžius boy (‘berniukas’) ir buoy (‘plūduras’).

Labai dažnai netinkamai verčiami angliški posakiai „Oh, boy!“ ir „Oh, dear!“ Anglų kalboje tai tik jaustukai ir jie atitinkamai reiškia „Oho!“ ir „Tu tik pagalvok!“ / „Še tau, kad nori!“ ir pan., o ne „O, berniuk!“ ir „O, brangioji!“

1995 m. pavasarį Rusijos televizijos kanalas NTV rodė filmą „Robokopas“. Filmo vertime frazė „You’re fired!“ nuskambėjo šitaip: „Tu sudegęs!“ Net spaudoje apie šį vertimo liapsusą buvo daug rašoma, o laikraštyje «Независимая газета» („Nepriklausomas laikraštis“) išspausdinta kandi pastaba, kad šį anglišką pasakymą, reiškiantį „Tu atleistas!“, žino net mokykloje.

Vertimai, vertimai žodžiu ir raštu, kvalifikuoti vertimai.

Kad visuotinis žiniatinklis būtų iš tiesų visuotinis, ar kinų kalba kalbantys žmonės neturėtų sugebėti internetu bendrauti su tais, kurie kalba tik ispaniškai? Kodėl anglakalbiai negalėtų skaityti tinklaraščių malagasių ar zulų kalba? „Facebook Inc.“ ir „Google Inc.“ yra interneto bendrovės, kurios labai uoliai dirba, kad taip būtų. Pastaruoju metu jos savo vertimų paslaugas smarkiai patobulino.

Šios dvi interneto milžinės patobulinimus atliko laikydamosi skirtingo požiūrio. „Facebook“ žiniatinklį planuoja versti pasitelkdama daugybę savanorių ir keletą samdomų profesionalių vertėjų, o „Google“ – naudodama kompiuterius.

Kuris iš šių būdų bus veiksmingesnis? Lieka tik laukti.

„Facebook“ žmonių atliekamas vertimas

Daugelis tinklaraštininkų, rašančių apie technologijas, mano, kad „Facebook“ būdas yra perspektyvus. Į amerikiečiams skirtõs socialinės tinklavietės sistemą kitos kalbos pirmą kartą buvo įvestos tik 2008 m. sausį. Šiuo metu apie 70 proc. nuo 300 mln. „Facebook“ vartotojų yra žmonės, gyvenantis už JAV ribų.

Kaip tai veikia. „Facebook“ vertimo sektoriuje dirba žmonės. Jie pasiūlo verčiamą frazę, ją išverčia, tada balsuoja, kuris iš vertimo variantų geriausias. Laikui bėgant, daugelis žmonių „Facebook“ vertimus tobulins (sistema veikia panašiai kaip „Wikipedia“) ir jie bus tikslesni, taisyklingesni.

Apimtis. „Facebook“ statistikos duomenimis, dabar svetainė prieinama daugiau kaip 65 kalbomis. Dirbama, kad svetainės kalbų „sąrašą“ papildytų dar maždaug 30 kalbų. Tai reiškia, kad prieš įvedant tas kalbas į „Facebook“ sistemą, reikia susidoroti su įvairiais kalbiniais neaiškumais.

Kas naujo? 2009 m. rugsėjo 30 d. „Facebook“ savo tinklaraštyje pranešė, kad socialinės tinklavietės vertimų technologija prieinama ir kitoms tinklavietėms. Šis interneto pagrindinių puslapių patobulinimas per „Facebook Connect“ (paslauga, leidžianti „Facebook“ vartotojams nueiti į kitas tinklavietes) įgalina įdiegti vertimo programą savo puslapyje. „Facebook“ sistema papildyta dar keletu kalbų, pavyzdžiui, lotynų ir hakerių, kurie šioje tinklavietėje vartojamą žodį „Share“ verčia kaip „blabber t’yer mates!“

Pliusai ir minusai. Žmonės labai gerai „iššifruoja“ idiomas ir slengą, todėl „Facebook“ stengiasi tai išversti adekvačiai. Tačiau mažai yra savanorių, mokančių daug kalbų ir norinčių padėti „Facebook“ komandai tuos žodžius išversti.

„Facebook“ svetainė prieinama daugeliu kalbų, tačiau verčiantis žmogus nepajėgia prieiti prie visų įrašų svečių knygoje, nuotraukų komentarų ir kitų vartotojui įmanomų galimybių. Jei norite rasti draugų, kurie nekalba jūsų kalba, tai didelis minusas. Pagal „Facebook“ atstovo Melorijaus Lukičo pateiktą informaciją, žmonės, kurie norėdami išversti savo puslapį naudoja „Facebook Connect“, gali pasirinkti, kurių tekstų vertimui jiems reikalinga kitų vartotojų pagalba.

Žiniatinklio svetainės „whereivebeen.com“ įkūrėjas Kreigas Uliotas teigia esąs susižavėjęs „Facebook“ siūloma vertimo galimybe, bet iš svetainės vartotojų būtų per daug reikalaujama, jei koks vartotojas, pavyzdžiui, prašytų padėti išversti jo puslapyje matomą informaciją.

„Google“ mašininio vertimo sistema

Žiniatinklyje esančiai informacijai išversti „Google“ naudoja matematines lygtis. Įmonė tai daro turėdama užduotį: tvarkyti pasaulinį informacijos srautą, padaryti tą informaciją tinkamą ir prieinamą visiems.

Kaip tai veikia. „Google“ naudojami kompiuteriai „įgyja vertėjo profesiją“ nagrinėdami žiniatinklyje esantį tekstą, taip pat jau atliktus vertimus. Kuo daugiau žiniatinklyje tekstų, tuo daugiau „Google“ mokosi ir vertimai būna geresni. Šiuo metu šios paieškos programos įmonė verčia dokumentus, tiria įvairius rezultatus ir žiniatinklio svetaines“, – teigia vadovaujantysis „Google“ darbuotojas Francas Ohas.

Apimtis. „Google“ teigia, kad yra didžiausia nemokama internetinių vertimo paslaugų teikėja. Jos sistemoje yra 51 kalba ir daugiau kaip 2 500 kalbų porų. Naudojantis „Google“ pagalba, tinklavietėje įdėta informacija verčiama į 130 kalbų.

Kas naujo? Neseniai „Google“ sukūrė valdiklį (angl. widget), kurį kiekvienas tinklavietės vartotojas gali pats įsikelti į savo puslapį ir pasiūlyti „Google“ vertimą. Tarkim, esate tinklaraštininkas, rašantis apie muziką. Galėtumėte sudominti, pavyzdžiui, skaitytojus brazilus, jei pasiūlytumėte mygtuką, kurį nuspaudus jūsų tinklaraštis būtų išverstas į portugalų kalbą.

Visai nauja „Google“ dokumentų vertimo paslauga, leidžianti kiekvienam nemokamai parsisiųsti žiniatinklio dokumentą, išverstą į kelias kalbas. Kad internete esantys tekstai būtų verčiami sparčiau, sukurtas naujas „Google“ „Firefox“ priedas.

„Artimiausiu metu bus galimas interneto pokalbių vertimas, tai pagerins„Google“ kompiuterinio vertimo kokybę“, – teigia Ohas.

Pliusai ir minusai. „Google“ kompiuterizuoto metodo pranašumas yra sugebėjimas labai greitai išversti nepaprastai daug informacijos. Tačiau kompiuteriai nepajėgia sekti modernių kalbos raidos tendencijų, todėl pranešimai apie vertimo klaidas – gana įprastas dalykas.

Per penkerius pastaruosius metus ši paslauga akivaizdžiai patobulinta. Be to, „Google“ suteikia žmonėms galimybę išsiaiškinti vertimo klaidas, siūlyti naujas formuluotes ir padėti versti tekstus į tas kalbas, kurių „Google“ dar „nemoka“.

Šaltinis cnn.com

Vertimai, vertimai raštu ir žodžiu

Tarybiniai laikai. Vienas čiukčius vidury žiemos pervedė ledais didžiulę bandą elnių į Aliaską ir juos pardavė už 100 tūkstančių dolerių. Po kiek laiko apie tai sužinojo valdžia ir pasiuntė tardytoją išsiaiškinti. Tas, žinoma, pasiėmė vertėją, išsikvietė čiukčią ir ėmė klausinėti:

Tardytojas: – Kur dėjai pinigus už elnius?

Čiukčia: – Nieko nežinau, kokie pinigai?

Vertėjas: – Čiukčia sako, kad nieko nežino.

Tardytojas: – Jei pasakysi, paleisim. O jei nepasakysi – sušaudysim vietoje.

Čiukčia: – Ėėė… Gerai, užkasiau pinigus prie didžiojo akmens, visi jį žino, nuo mano namo reikia paeiti į rytus kokius 200 žingsnių. Pinigai guli puode per 5 žingsnius nuo akmens į vakarus.

Vertėjas: – Čiukčia jus keikia ir sako, kad geriau jau jį sušaudykite, bet jis vis viena nieko nepasakys.

Užeina bosas į ofisą su grupele užsieniečių ir sako sekretorei:

- Onute, man prašau geros kavos, o tiems penkiems ožiams – šiaip kokių pamazgų.

Iš grupės pasigirsta balsas:

- Keturiems ožiams. Aš – vertėjas.

Vertėjas gauna užsakymą išversti tekstą iš 400 žodžių.

Klientas: – Kiek laiko užtruks?

Vertėjas: – Maždaug apie savaitę.

Klientas: – Visą savaitę versite 400 žodžių? Dievas visą pasaulį sukūrė per 6 dienas…

Vertėjas: – Puiku. Tuomet pasižiūrėkite į visą pasaulį, o tada ateikite vertimo.

Vertimai

Seniai seniai, kai dar tik atsirado vertėjo profesija, vertėją buvo galima įsivaizduoti kaip žmogų, sėdintį prie stirtomis knygų apkrauto stalo, įnirtingai ieškantį žodžių žodynuose ir marginantį pieštuku ar rašikliu popierių. Vėliau, tobulėjant visam pasauliui, atsiranda spausdinimo mašinėlės, kuriomis netrukus ima naudotis ir vertėjai. Tačiau gyvenime niekas nestovi vietoje, todėl ir spausdinimo mašinėlės dabar jau yra greičiau antikvarinis reliktas, nei pagalbinis vertėjo darbo įrankis. Šiais laikais vos ne kas dieną randasi vis naujos technologijos, palengvinančios mums buitį, paįvairinančios pramogas bei daug naudos duodančios įvairiausiose kitose srityse. Nuo technologinių inovacijų neatsilieka ir vertimai bei vertėjai.

Šiais laikais vertėjams labai padeda įvairios automatizuoto vertimo priemonės (angl. computer-aided translation, CAT), kurios palengvina ir paspartina visą vertimo procesą. Pagrindinės automatizuoto vertimo rūšys yra, pavyzdžiui, elektroniniai žodynai, leidžiantys daug greičiau surasti reikiamą žodį ar frazę, duomenų pervedimo į elektroninę formą įrankiai, vertimo atmintys, padedančios tiksliau ir greičiau išversti tekstą, jei jau yra buvęs toks ar panašus žodžių, sakinių ar net ištraukų vertimas, terminų tvarkymo sistemos, vertėjo darbo stotys, leidžiančios dirbti su skirtingomis programinėmis įrangomis, tekstynų analizės priemonės, lygiagretinimo įrankiai ir kt. Tačiau, nors visos šios priemonės ir padeda vertėjams versti tekstus, už vertimo procesą vis tik lieka atsakingas pats vertėjas.

Visai kas kita yra automatinis vertimas. Tai internetinė vertimo priemonė, kur įvedus tekstą arba netgi internetinio puslapio adresą ir pasirinkus norimą kalbų porą iš karto galima gauti vertimą. Žinoma, iki kokybiško žmogaus versto teksto šioms priemonėms dar labai toli, nes toks vertimas tik padeda suvokti teksto esmę, tačiau prie automatinio vertimo šiuo metu dirbama labai daug įvairiose pasaulio šalyse, todėl jo kokybė laikui bėgant neabejotinai gerės.

Aptarus pagrindines jau egzistuojančias vertimo priemones galime pabandyti kilstelėti ateities skraistę – juk lieka dar daug erdvės naujų technologijų plėtotei. Viena iš įdomesnių planuojamų vertimo naujovių – automatinė vertimo priemonė mobiliesiems telefonams. Šią naująją vertimo technologiją tikisi per kelerius ateinančius metus sukurti bendrovė „Google“ – viena iš didžiausių automatinio vertimo priemonių, kuria naudojantis galima išversti tekstus iš 52 užsienio kalbų. Bendrovė naująją mobiliesiems telefonams pritaikytą technologiją ketina įdiegti apjungusi jau sukurtą balso atpažinimo sistemą ir automatinio teksto vertimo funkciją. Nors prie šios idėjos dirbama jau kurį laiką, vis tik didžiausia problema išlieka balso atpažinimas, nes skirtingų žmonių balsas ir tartis labai skiriasi. Bendrovė tikisi, kad programą bus galima „ištreniruoti“ atpažinti savininko kalbą. Ši priemonė neabejotinai padės komunikuojant, ypač su verslu susijusiose srityse, bei daugeliu kitų atvejų. Ir tai tik viena iš vertimo ateities naujovių, o jų, be abejonės, bus dar labai daug ir kol kas visai neįtikėtinų…

Vertimas Vilnius

Net sunku įsivaizduoti, kiek vertimų visame pasaulyje yra padaroma per dieną. Juk verčiama yra viskas – pradedant etikečių (dažniausiai iš karto keliomis kalbomis) ant avižinių dribsnių pakuotės bei kitų maisto ar buities prekių apibūdinimų vertimais, įvairių dokumentų vertimais, daugybės maisto papildų aprašymų, įvairių prietaisų ir mechanizmų instrukcijų vertimais ir baigiant radijo ar televizijos reklamų vertimais (juk sauskelnes matuojasi arba baltais marškinėliais apsirengę futbolą žaidžia ne „lietuviški“ vaikai), taip pat filmų, dainų vertimais bei daugeliu kitų verčiamų tekstų. Taigi, kad vertimas yra labai dažnas ir reikalingas reiškinys turbūt nesuabejos niekas.

O kaipgi vyksta visas vertimo procesas? Turbūt kiekvienas iš mūsų dažniau susiduriame su dokumentų (kaip, pavyzdžiui, diplomų, brandos atestatų, gimimo ar santuokos liudijimų) vertimais nei, pavyzdžiui, reklamų vertimais, todėl būtent apie anksčiau minėto tipo vertimus ir pakalbėkime.

Tarkim, kad Vardauskas Pavardauskas su žmona nutarė išvažiuoti į užsienį darbo ieškoti, tad prireikė jam kelių dokumentų vertimų: gimimo bei santuokos liudijimų, gyvenimo aprašymo (cv) ir (pasirodo dar ir toks reikalingas) motyvacinio laiško vertimų, taip pat kitų įvairių „popierių“ vertimų. Tad, sukurpęs gyvenimo aprašymą ir šiokį tokį „rašinėlį“ apie savo stiprią motyvaciją bei surinkęs visus reikiamus dokumentus, nuėjo jis į vertimų biurą. Jam atėjus, pirmiausia žavi administratorė jo paklausė, į kokią kalbą reikia išversti visus šiuos dokumentus. Kadangi Vardauskas Ispanijoje skinti citrinų ar apelsinų nenorėjo, tad, kaip ir daugelis jo šalies ir likimo brolių, nusprendė patraukti į Anglijos ir Airijos pusę, todėl ir vertimų reikėjo anglų kalba. Tada jam buvo suteikta visa reikiama informacija apie pateiktų dokumentų vertimo procesą. Pirmiausia visi dokumentai bus atšviesti, o jų kopijos įduotos versti kvalifikuotam anglų kalbos vertėjui, kuris, pagal visus reikalavimus ir reikalingas formas, išvers dokumentus į anglų kalbą. Tuomet visi šie vertimai bus perduoti tos kalbos gimtakalbiui specialistui (juk verčiami vis tik oficialūs dokumentai), turinčiam, šiuo atveju anglų kalbos, kalbinį jausmą. Taip pat bus patikrinti visi dokumentuose esantys duomenys. Tada oficialių dokumentų vertimai bus susegami specialiais antspaudais ir patvirtinami notariškai (apie tai, jog vertimus geriausia yra pasitvirtinti, Vardauskas jau buvo girdėjęs iš kitų savo pažįstamų, jau anksčiau išvažiavusių į užsienį laimės ieškoti). Po viso šio proceso vertimus jis jau galės atsiimti, o visos jo dokumentų kopijos bei jų vertimai, kurie bus nebereikalingi, dėl duomenų konfidencialumo bus sunaikinti, tačiau patys dokumentų vertimai bus dar kurį laiką saugomi kompiuteryje, jei klientui kartais jų dar prireiktų.

Visa tai, apie ką kalbėjo administratorė, buvo padaryta per porą dienų, taigi po viso šio vertimo proceso jis gavo savo išverstus ir notariškai patvirtintus dokumentus ir išvažiavo su žmona Anglijos pusėn… O po poros metų, grįžęs gyventi į gimtinę, pravėrė to paties vertimų biuro duris su anglišku mažosios Pavardauskaitės gimimo liudijimu, bet dabar jis visą vertimo procesą jau žinojo…

Vertėjai, vertimų biurai

Šiandien su vertimais susiduriame kiekvieną dieną, kiekviename žingsnyje ir dažniausiai apie tai nė nepagalvojame. Žiūrime užsienio kino filmus, televizijos laidas, kurias juk kažkam reikėjo išversti, kad mes – lietuviai – galėtume suprasti. Klausomės žinių iš viso pasaulio, jos irgi išverstos iš kitų kalbų. Televizoriai ir radijo aparatai šiandien Lietuvoje taip pat negaminami, juos gamina užsienyje, bet prie jų pridedamos instrukcijos keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių, – visa tai irgi vertimai. Tą patį galima pasakyti ir apie bet kurį kitą buitinės technikos prietaisą, medikamentą ir daugelį kitų prekių. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse pagamintų maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos gaminių sudėtinės dalys ant pakuočių nurodytos keliomis kalbomis. Europos Sąjungos, į kurią Lietuva priimta 2004 m., standartai reikalauja, kad prie kiekvieno gaminio pridėtas aiškinamasis tekstas būtų suprantamas kiekvienam ES gyventojui, todėl tie tekstai verčiami į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas ir dar į kai kurias kitas. Be to, ir į pačios ES valdymą didelį indėlį įdeda vertėjai žodžiu, kurie padeda susikalbėti skirtingų tautybių žmonėms, ir vertėjai raštu, verčiantys priimtus nutarimus, rezoliucijas, direktyvas ir kitus dokumentus į visų šalių narių kalbas.

             Vertėjai, kaip ir kitų senųjų profesijų atstovai, turi savo globėją. Tai šventasis Jeronimas (347–420 m. e. m.), iš sen. graikų ir hebrajų kalbų išvertęs į lotynų kalbą visą Bibliją ir parašęs jai komentarus. Būtent šv. Jeronimo atliktą Biblijos vertimą, vadinamą Vulgata, Romos katalikų bažnyčia laiko oficialiu Šventojo Rašto knygų vertimu. Kadangi šv. Jeronimas 35 metus praleido Betliejuje, jo parašyti Biblijos komentarai labai padeda Šventojo Rašto archeologijos tyrinėtojams.

Legenda byloja, kad šv. Jeronimas mokėjęs susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis. Kartą Sirijos dykumoje Jeronimą ir jo palydovus vienuolius užpuolęs sužeistas, iš skausmo kone pamišęs liūtas. Jeronimas nepabūgęs šio plėšrūno, bet ištraukęs jam iš letenos dyglį ir išgydęs žvėrį. Vėliau Jeronimas liūtą prisijaukinęs ir šis nesitraukdavęs nuo vyro nė per žingsnį. Paveiksluose šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, su knyga, kaukole ir liūtu.

            Šv. Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30 d. Betliejuje (kiti šaltiniai mini 419 m.). 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), kuri įkurta 1953 m., šv. Jeronimo mirties dieną paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30 d. savo profesijos šventę vertėjai raštu ir žodžiu švenčia visame pasaulyje – tiek dirbantys vertimų biuruose, tiek individualiai. Lietuvoje įsteigta ir speciali Šv. Jeronimo premija, kurią nuo 2005 m. už reikšmingą indėlį į grožinės literatūros vertimą skiria Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

Vertimai gali būti atliekami raštu arba žodžiu. Vertimas žodžiu yra daug labiau varginantis ir daugiau pastangų reikalaujantis darbas. Tokiu atveju neužtenka tik mokėti kalbą. Reikia išmanyti sritį, apie kurią bus kalbama, arba bent jau būti susipažinus su tema. Tokį vertimą rekomenduojama užsisakyti kuo anksčiau, kad vertėjas turėtų laiko pasiruošti. Vertimų biurai (ypač didžiuosiuose miestuose –Vilniuje, Kaune) turi vertėjų, kurie sugeba versti ne tik raštu, bet ir žodžiu. Vertimas žodžiu skirstomas į sinchroninį ir nuoseklųjį. Nuosekliojo vertimo atveju kalbėtojas, pabaigęs mintį, padaro pauzę, kurios metu vertėjas išverčia. Dažniausiai samdomas vienas vertėjas, bet jei vertimas trunka ilgai, rekomenduojami du vertėjai. Tokiu atveju su vertimo biuru galima tartis dėl nuolaidos. Verčiant sinchroniškai, kalbėtojas kalba be pauzių, nesustodamas, o jo kalba verčiama iškart. Tokiam vertimui reikalinga speciali įranga ir dažniausiai du vertėjai. Bet kuriuo būdu verčiant vertėjams turėtų būti suteikta poilsio minučių, kad jie galėtų pailsėti.

• Išverstas tekstas turi atitikti originalą ir prasmės, ir faktų atžvilgiu.
• Vertimai turi būti atlikti be gramatinių, stiliaus klaidų, nesvarbu, į kurią kalbą verčiama.
• Vertimo tekstas turi būti sumaketuotas ir apipavidalintas taip, kad remiantis originalu būtų aišku, kurioje vietoje ir kas buvo išversta.