Pirma grupė – tai garsinės medžiagos vertėjai. Neretai tokie vertėjai gali būti paprasčiausi kalbinės medžiagos perrašinėtojai į tekstinę medžiagą, todėl tokie specialistai konkrečiai prie vertėjų (pavyzdžiui iš vienos kalbos į kitą), nėra priskiriami. Antroji: tai kaip ir grynieji vertimo paslaugos tiekėjai: tie, kurie užsiima vienos kalbos tekstinės prasmės perteikimu į kitos kalbos tekstą.

Vertimu galima užsiimti daugelyje sričių. Pagalvojus logiškai, vertimo paslaugos turėjo labai didelę įtaką mūsų šiandieniniam gyvenimui. Turime eilę išverstų knygų, žurnalų. Ką jau kalbėti apie išverstos informacijos įtaką mūsų dabartiniame gyvenime: laikomasi įvairiausių kultūrų metodų (pavyzdžiui, lieknėjimui ir panašiai). Vertimo paslaugos atliko savo vaidmenį ir technologijoje: taikomi įvairiausi technologiniai metodai, siekiant atlikti tam tikrus darbus kuo efektyviau ir kas svarbiausia, neatsiliekant nuo dabartinių standartų. Pakanka pasižiūrėti ir į šiuolaikinę televiziją: vertimo paslaugos praverčia ir čia. Kiek išverstų realybės šou scenarijų pasiekia Lietuvą, galime tik įsivaizduoti.

Puikus pavyzdys būtų filmai, kuriuose taip pat vartojami du vertimo tipai. Ko gero, kiekvienas atsimintume senus rusiškus filmus, kuriuos žiūrėti būdavo įmanoma tik su subtitrais. Taigi, vertimo paslaugos tekstine medžiaga figūruoja ir televizijoje. Elementaru jog tekstas gali būti panaudojamas sukurti ir garsinei medžiagai, todėl turime krūvas išverstos garsinės, priedo dar ir vaizdinės medžiagos, savąja kalba.

Tačiau kad ir kaip bebūtų, niekam ne paslaptis, jog vertimai „mėgsta“ iškraipyti pačią esmę. Ne vienas buvome papuolę į tokią situaciją, jog išversto dalyko niekaip nesuprantame, o originalo kalba atrodo viskas taip aišku. Taip yra todėl, jog vertimo paslaugos niekada šimtu procentų nebus atitinkančios tikrąją žodžių esmę, kurią norėjo nusakyti rašytojas.

             Vertėjai, kaip ir kitų senųjų profesijų atstovai, turi savo globėją. Tai šventasis Jeronimas (347–420 m. e. m.), iš sen. graikų ir hebrajų kalbų išvertęs į lotynų kalbą visą Bibliją ir parašęs jai komentarus. Būtent šv. Jeronimo atliktą Biblijos vertimą, vadinamą Vulgata, Romos katalikų bažnyčia laiko oficialiu Šventojo Rašto knygų vertimu. Kadangi šv. Jeronimas 35 metus praleido Betliejuje, jo parašyti Biblijos komentarai labai padeda Šventojo Rašto archeologijos tyrinėtojams.

Legenda byloja, kad šv. Jeronimas mokėjęs susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su žvėrimis. Kartą Sirijos dykumoje Jeronimą ir jo palydovus vienuolius užpuolęs sužeistas, iš skausmo kone pamišęs liūtas. Jeronimas nepabūgęs šio plėšrūno, bet ištraukęs jam iš letenos dyglį ir išgydęs žvėrį. Vėliau Jeronimas liūtą prisijaukinęs ir šis nesitraukdavęs nuo vyro nė per žingsnį. Paveiksluose šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, su knyga, kaukole ir liūtu.

            Šv. Jeronimas mirė 420 m. rugsėjo 30 d. Betliejuje (kiti šaltiniai mini 419 m.). 1991 m. Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), kuri įkurta 1953 m., šv. Jeronimo mirties dieną paskelbė Tarptautine vertėjų diena. Rugsėjo 30 d. savo profesijos šventę vertėjai raštu ir žodžiu švenčia visame pasaulyje – tiek dirbantys vertimų biuruose, tiek individualiai. Lietuvoje įsteigta ir speciali Šv. Jeronimo premija, kurią nuo 2005 m. už reikšmingą indėlį į grožinės literatūros vertimą skiria Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga

• Išverstas tekstas turi atitikti originalą ir prasmės, ir faktų atžvilgiu.


• Vertimai turi būti atlikti be gramatinių, stiliaus klaidų, nesvarbu, į kurią kalbą verčiama.


• Vertimo tekstas turi būti sumaketuotas ir apipavidalintas taip, kad remiantis originalu būtų aišku, kurioje vietoje ir kas buvo išversta.